Lygiai prieš savaitę Gelgaudiškyje buvo švenčiama Žolinė. Seniūnas pasveikino susirinkusius ir palinkėjo gero oro, kalbėjo ir Šakių Savivaldybės atstovai, džiaugėsi stiprėjančia miestelio bendruomene, kalbėjo apie tai, kaip gražu, jog metai iš metų suorganizuojama tokia šventė ir žmonės kartu linksminasi.

    Tačiau aš, kaip Gelgaudiškio gyventojas, nematau tos stiprėjančios bendruomenės ir kaip geriausią pavyzdį galiu nurodyti tą pačią Žolinę ir tai, kas per ją nutiko. Nusivyliau ne pačia bendruomene, kurios, manau, nėra, bet atskirais žmonėmis, kurie gadino šventę. Štai, kad ir nuostabų žirgų pasirodymą, sutraukusį tiek žiūrovų, gadino neblaivūs asmenys. Apsikabinę alaus bokalus, vos bepaeinantys, jie savo šūksniais trikdė ne tik raitelius, bet ir trukdė blaiviems gelgaudiškiečiams mėgautis švente. Ko gero, ne paslaptis, jog ir nepilnamečiai gali nusipirkti alkoholinių gėrimų ir toks įtarimas, kad jie perka ne tik alų, bet ir degtinę, o gal net pilstuką? Buvę šventėje prisimena, kad Dainos Bilevičiūtės raginimai šokti nuėjo veltui, tačiau jau pradėjus temti ir, kaip spėju, padidėjus promilių kiekiui kraujyje, šokių aikštelė kaip mat prisipildė.
    Tai apie kokią bendruomenę galime kalbėti, jei jos vieningumas pasireiškia tik po dviejų, trijų ar keturių bokalų alaus? Manau, pats laikas pagalvoti apie draudimą prekiauti alkoholiu švenčių metu, galų gale griežčiau sekti, kas parduoda alkoholį vaikams. Ar Gelgaudiškio bendruomenė yra tokia stipri (jei ji išvis yra), kad sugebėtų sau iškelti tokius tikslus?