Jei ruduo – tai dažniausiai vakarais, o vasarą bet kuriuo metu, kažkurioje gatvėje sukyla dulkės ir pasirodo tie patys. Kartais jų būna vos keli, kartais dešimt; kartais jie važiuoja pagrindine gatve ir suka mokyklos link, kartais važinėja kažkur pakalnėje. Vienintelis dalykas, kuris visada su jais – tai dviračiai!
    Pasirodo, kad šie jaunuoliai ne tik šiaip važinėja dviračiais, bet netgi yra įkūrę neformalų klubą, kuris vadinasi „Tie patys", šią  vasarą jie šventė vienų metų gimtadienį. Tiesa, ši organizacija kiek keistoka, joje visi su dviračiais, bet jokių merginų, organizacija atvira, bet jokių priėmimo į ją taisyklių nėra. Kitaip tariant, klubas draugams. O viskas prasidėjo nuo paprasto neturėjimo ką veikti, kuris dažnam tampa įkvėpimo šaltiniu.
    Paklausti apie dviratininkų kasdienybę Gelgaudiškyje jaunuoliai sakė, jog trūksta vietų važinėjimui, trūksta dviračių takų. Dabar dviratininkai važinėja keliais ir tai tikrai nėra labai saugu. Ir kaip  jie pastebi, miestelyje dviračiais važinėja visi, ne tik jaunimas, bet ir vyresni žmonės.
    Kadangi dviratininkų šioje grupelėje yra net vienuolika (Aurimas, Arnas, Darius, Evaldas, Gintaras, Gytis, Justas, Modestas, Mindaugas ir Vilius), tai visų jų svajones skirtingos, tačiau jie turi ir vieną bendrą – „...kad niekas nesviltų, nes brangiai kainuoja!".