Šiltomis savaitgalio dienomis, kai į gatves Gelgaudiškyje išrieda dviračiai, o šaligatvius okupuoja paskutiniais saulės spinduliais besimėgaujantys gelgaudiškiečiai, geriausia yra ieškoti herojų mūsų  skilčiai. Tačiau savaitgalis pasitaikė toks, kad tik vienišos katės, traukiančios kažkur į savo slaptus medžioklės plotus patekdavo į mūsų akiratį. Jau buvome visai nusivylusios paieškomis, kai pagrindinėje gatvėje pamatėme dvi ryškias personas. Viena iš jų, Loreta, kaip tik tądien buvo skaičiusi mūsų skiltį ir mielai sutiko su mumis pakalbėti. Loreta, užsirišusi margą kurdišką skarą, sakė, kad išsiskirti iš kitų yra labai sunku, nes šiais laikais visi jauni žmonės stengiasi atrodyti kažkaip ypatingai, tad kažką kitokio sugalvoti yra nelengva. 

    Kita vertus, per daug dėmesio ji savo išvaizdai taip pat neskiria. Prasidėjęs rugsėjis Gelgaudiškio vidurinės mokyklos mokinei daug rūpesčių neatnešė, nors, aišku, greitai prabėgusios vasaros gaila. Tačiau Loreta nesvajoja apie tai, kad vasara sugrįžtų ir netgi sakė, kad jeigu koks svajonių džinas pasisiūlytų išpildyti keletą jos norų, ji tikrai neturėtų ko paprašyti.

    Taigi, pakalbėjome su spalvingosiomis merginomis ir supratome, kad tikros draugės net batų raišteliais dalinasi (žr. nuotrauką :)