Labai gražią, šiltai vasarišką rugsėjo devintosios dieną į Gelgaudiškio kultūros centrą rinkosi žmonės turintys negalią. Jau tapo tradicija rudenėjant sueiti visiems būrin pasidalinti savo džiaugsmais ir rūpesčiais, aptarti nuveiktus darbus, pasilinksminti.
Gelgaudiškiečiai atėjo šventiškai pasipuošę, geros nuotaikos, pėsti ir sėdintys rateliuose. Juos pasitiko kultūros centro direktorius
Edgaras Pilypaitis, „ratukininkams“ padėjęs įveikti nedidelę kliūtį prie panduso neįgaliesiems (lietaus praardytą skylę) patikino, kad šios kliūties greitu laiku nebeliks po netrukus įvyksiančios kultūros centro renovacijos.
Šventė prasidėjo prie bendro stalo. Pirmininkė Janina Račkaitienė padėkojo atvykusiems svečiams: tai Šakių rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkui Sauliui Rakauskui, bei Lukšių kaimo kapelai „Sveikuoliai“ (vadovas Remigijus Poderis). Į šventę buvo kviestas seniūnas, socialinės darbuotojos, tačiau jų nesulaukėme...
Savo kalboje pirmininkė Janina apžvelgė nuveiktus darbus, pabrėždama, kad tokie susitikimai labai reikalingi. O nuveikta daug: gelgaudiškiečiai vasarą keliavo į Vilnių ir Trakus, aplankė Rumšiškes, ilsėjosi Šventosios ir Nidos poilsio namuose, dalyvavo sporto šventėje Marijampolėje. Čia buvo iškovotos dvi pirmosios vietos (Vidmantė Venciuvienė pirmą vietą laimėjo šachmatų rungtyje, Rasa Skeiverienė - slalomo vežimėlyje rungtyje).
Baigdama savo pasisakymą pirmininkė palinkėjo visiems šventės dalyviams sveikatos, geros nuotaikos, kurią padėjo sukurti muzikantų nuskambėję melodingi dainų posmai, šmaikštūs pasakojimai ir gyva liaudies dainų pynė. Rajono pirmininkas Saulius Rakauskas pasveikino visus susirinkusius į šventę, pabrėžė tokių susitikimų svarbą neįgaliųjų žmonių gyvenime, įsitraukimą ir integraciją į sveikų žmonių visuomenę. Kadangi pats Saulius sėdi neįgaliojo vežimėlyje ir vadovauja rajono neįgaliųjų draugijai, puikiai supranta ir žino su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria neįgalieji. Tačiau šventėje nesinorėjo kalbėti apie nemalonius dalykus, todėl jis visiems palinkėjo optimizmo, tvirtybės įveikiant kliūtis, nors trumpam pamiršti skausmą ir problemas.
O Remigijus Poderis tai patvirtino nuskambėjusios dainos žodžiais: „Džiaukis savo rudeniu, džiaukis kol gali, tik jausmų nebudinki jie slepiasi širdy...“. Salėje sukosi šokėjų poros, prie kavos puodelio kalbėjosi būrin suėję bendro likimo draugai, tikėdamiesi vėl ir vėl susitikti...
R. Skeiverienė
