Ar pastebėjote kokie gražūs geltoni klevo lapai šiuo metų  laiku? Ar jau spėjote pasimėgauti rudens grožybėmis? Jei dar ne, tai dabar būtų pats metas. Ar jums taip nebūna, kad pašėlusiai sukatės savo darbų verpete, o  kai atsipeikite, pastebite, kad pražiopsojote tą momentą kai medžių lapai  pakeitė spalvas? Man taip būna. Būna, kad nepastebiu žydinčių, nepastebiu ir  rudeniškai nuspalvintų medžių. Tik kai prieš akis pamatau plikų šakų masę,  suprantu, kad praleidau pro akis tokį nuostabų gamtos ciklo  etapą.
    Atsimenu kokį įspūdį ruduo palikdavo vaikystės metais.  Kaip rinkdavome spalvotus medžių lapus, koks didelis turtas buvo rudi kaštonai  besiraičiojantys ant žemės. Sako reikia įsidėti kišenėn tokį kaštoną ir nešiotis  jį su savimi. Mat tai teigiamos energijos šaltinis.
    Kokios šiltos ir saulėtos dabar dienos. Sakyčiau labai  tinkamos pasivaikščiojimams po parką ar mišką. Kiek daug informacijos mūsų smegenims gali suteikti tokia aplinka. Akys gėrisi spalvų gausa. Ausys – lapų  šiurenimu. Nosis – specifiniu lapų, kaštonų kvapu. Kaip žaismingai atrodo vėjo  sukami krentantys lapai... Jie krenta tam, kad pavasarį medis galėtų vėl naujai  susprogti. Kaip ir žmonių gyvenime. Vieni išeina tam, kad galėtų ateiti kiti...  Sustokim čia ir dabar. Ir pasimėgaukime tuo, ką mums duoda šis pasaulis. Kol dar neišėjome. Kaip kad dainoje apie mirtį dainavo vienas lietuvių klasikas:  

    Gero braidžiojimo po lapų jūrą. Susitiksime prie  geltonojo klevo ir aš jums padovanosiu kaštoną  ;)

 

 

A. 

2007 10 26