Tikriausiai pastebėjote, kad kiekvienas mūsų straipsnelis prasideda žodžiais, ką ir kur sutikome, tačiau su gaisrininku Stasiu buvo kitaip – tai jis mus rado. Sėdėjome draugės sode, kai vedinas dviračiu netikėtai atėjo būsimasis mūsų pašnekovas
(tada to dar nežinojome). Stasio kalbinti nereikėjo, pats prisėdęs prie mūsų pradėjo dalintis prisiminimais. Jis su nostalgija prisiminė senus laikus, kai jam teko net 25 kartus būti pirmu pabroliu. Nuo tų laikų jis turi net tris likusius kostiumus, anot jo, "…nauji, kaip uoga". Tačiau, kaip pats sako, po kiek laiko jis pastebėjo, jog būti pirmu pabroliu ne taip ir apsimoka.
Dar Stasys prisiminė, kaip norėjo išvykti gyventi į Kauną, tačiau apsigalvojo ir liko Gelgaudiškyje.
Stasys ilgai dalijosi prisiminimais, kai kur juos tiesiog sutrumpindamas priežodžiu: "tra lia lia –tri rublia" (suprask: "ir taip toliau"). Galų gale prisiminęs, kad turi reikalų, išvažiavo, palikęs mus giliuose apmąstymuose.
Istorijos moralas: tra lia lia – tri rublia.
