Kaip jau supratote iš nuotraukos šis straipsnis bus apie parduotuves. Pradžiai trumpa įžanga: visai neseniai mes pakalbinome gelgaudiškietę, kuri į Gelgaudiškį grįžta retai, o į jo parduotuves užsuka dar rečiau, ji sake: „Šiaip man nepatinka lėtos pardavėjos, bet ta kuri mane aptarnavo Gelgaudškio X parduotuvėje buvo dar ir tokia nusiminusi! Ji taip liūdnai dėjo mineralinį vandenį į mano krepšį, kad aš pagalvojau, jog Gelgaudiškio parduotuvėse dirba liūdniausios pardavėjos pasaulyje".

    Mes irgi retai grįžtame į Gelgaudiškį, todėl tik neseniai išgirdome, apie mielai gelgaudiškiečių laukiamą „Maksimą" mūsų miestelyje. Na, didžiuosiuose miestuose jau prasidėjo „antimaksimiškos" nuotaikos, nes vilniečiai ir kauniečiai  žino ir plaunamų mišrainių skonį ir keistą jausmą, kai ko nors paklausus „Maksimos" darbuotoja tau atsako rusiškai. „Akropolis" jau seniai pramintas „Degradopoliu". Gelgaudiškiui reikėtų ne „Maksimos", o kokybiškesnių prekių jau esamose parduotuvėse ir geresnio savininkų elgesio su ten dirbančiais žmonėmis.

    Kad ir kaip ten bebūtų, Antrąją Velykų dieną  ir mes užsukome į mažą arduotuvėlę daugiabučių apsupty. Seniai čia nebuvome, todėl apžvelgėme ir pačią parduotuvę ir prekių asortimentą, pirkėjų nebuvo (tik vienišas Stasiukas gurkšnojo alų prieškambaryje), o kadangi pardavėja Loreta buvo gerai nusiteikusi, pakalbinome ją. Ji mums pasakė, kad parduotuvė „Aibė" dirbo ir per pačias Velykas, tačiau pirkėjų buvo labai mažai, tai - daugiausia aplinkinių namų gyventojai. Pardavėja nepastebėjo, kad prieš šventes kokios prekės būtų paklausesnės, visi pirko maždaug tą patį, ką ir paprastomis dienomis. Dar pardavėja sakė, kad artimiausiu metų jokių nuolaidų lyg ir nežada būti. Na, bet čia jau galima pačiam užsukti ir įsitikinti :)

 

2008-03-28