Ko gero, dar pamenate, jog neseniai rašėme apie persikus šią vasarą užaugusius viename sode, o straipsnio pavadinimas tąkart skelbė – „Vasaros stebuklas". Todėl šio pasakojimo pavadinimas galėtų būti „Bobų vasaros stebuklas", nes būtent taip galima pavadinti braškes vis dar raudonuojančias pas vieną sodininkę. Lietūs neaplenkia ir Gelgaudiškio, o daugumos mūsų soduose jau nebėra ne tik braškių, bet ir kitų uogų, tad kaipgi čia atsitiko, jog kažkas ir rugsėjo pirmąją galės ragauti braškių? O atsakymas visai paprastas, kaip mums sakė braškių savininkė, tokį vėlyvą derlių užtikrina ypatinga šių uogų veislė, taigi perkant sodinukus reikia pasirinkti tokius, kurie veda nuo ankstyvo pavasario iki rudens. Tokia šių braškių paslaptis. O mes dar pastebėjome ir tai, jog braškės saugiai pasodintos užuovėjoje, be to, jas sunkiai pasiekia lietus, taigi galima daryti išvadą, jog ne tik ypatinga veislė, bet ir saulės spinduliai garantuoja puikų derlių iki pat rudens.

  

   2007-08-28