Pavasaris – laikas kai sujuda visi sodininkai, daržininkai. Pradeda kapstyti žemę, sėti, sodinti, genėti. Pavasariais vyksta sodininkų mugės. Jau kitą savaitgalį tokia vyks ir Šakiuose. Mugėse įsigiję naujų veislių sodinukų, sėklų skuba sodininkai namo, džiaugsmingai nešini būsimais sodo naujakuriais.
Visa tai tradicijos, darbštumo realizavimas. Sėja, sodina, laisto, tręšia... Gėrisi iš tolo su meile. Kai kurie net kalbasi su augalais. O rudenį pastarieji atsidėkoja už visą triūsą ir apdovanoja sodininkus tuo, ką turi geriausio – saldžiais, išnokusiais, dailiais vaisiais.
Yra ir kita rūšis sodininkų. Tai miesto sodininkai. Jie raško egzotiškus ir mūsiškus vaisius ne soduose, bet amžinai derlinguose prekybos centruose.
Raško ne tik rudenį. Ištisus metus. Jie lenkia nugaras kituose darbuose, nedirba soduose, neskiepija medžių ir meilės gamtai savo atžaloms. O jų atžalos savo ruožtu demonstruoja ne darbštumą, bet jėgą.
Ir ne tik sporto salėse, bet ir žaliuosiuose plotuose. Kerta iš peties kažkieno su meile pasodintus jaunus medelius. Ir nesvarbu, kad tie medeliai nedžiugins mūsų ateityje savo vaisiais. Šie medžiai atlieka dar ir kitą funkciją. Jie valo mūsų transportu užterštą orą.
Ne vienas iš mūsų matė nelygioje kovoje kritusius mūsų žaliuosius bičiulius. Ne vienam iš mūsų suspaudė širdį tokie vaizdai. O gal matėme netgi patį vandalizmo procesą? Matėme ir nieko nedarėme? Ar nemanote, kad reikia rauti su šaknimis tokio blogio apraiškas iš mūsų jaunuomenės sąmonės..? Tai tik keletas klausimų pabaigai, atsakykime kiekvienas sau ir gal daugiau nematysime tokių vaizdų kaip šiose nuotraukose.
