Viena iš lankomiausių miestelio vietų- turgelis. Jame prekiaujama du kartus per savaitę, trečiadieniais ir šeštadieniais. Čia renkasi žmonės nuo ankstaus ryto, ir tai suprantama, kadangi dirbantys žmonės nori apsipirkti prieš darbo pradžią, o ir prekių pasirinkimas pirmiesiems būna pats didžiausias. Ne vienas čia susitinka giminaitį, draugą, maloniai šnekučiuojasi, čia keičiamasi informacija: kur pigesnės prekės arba kas pabrango. Tačiau pačią prekybininko darbo kasdienybę turbūt mažai kas žino, todėl buvo įdomu sužinoti ir pakalbinti žmones, kurie dirba šį sunkų darbą. Kai lankiausi turguje jis buvo nedidelis, oras apniukęs, žmonių nedaug, eilutės tik prie būtiniausių maisto produktų: mėsos gaminių, duonos, pyrago, žuvies. Bet realiausią padėtį apie prekybą sužinojau iš pakalbintų prekybininkų.
Tauragiškiai Irena ir Juozas, prekiaujantys mėsos gaminiais, nesiskundė. Mielai atsakinėjo į klausimus. Jie į Gelgaudiškį atvažiuoja kiekvieną trečiadienį ir šeštadienį. Darbas sunkus, bet sutuoktiniai jo nevengia, prekiauja ir žiemą, ir vasarą. Šiame turgelyje dirba šešerius metus. Buvusi gelgaudiškietė, dabar gyvenanti Šakiuose, Irena į turgelį atvažiuoja tik šeštadieniais. Moteris prekiauja žuvimi: šaldyta, sūdyta, rūkyta, taip mielai perkama gelgaudiškiečių. Prekybininkė sakė, kad šiandien nesiseka, mažai žmonių. Į Gelgaudiškio turgų atvažiavęs Antanas iš Raseinių prekiauja duonos- pyrago gaminiais. Iš tolo juntamas šviežių bandelių kvapas labai vilioja. Būtent bandeles žmonės labiausiai perka. Pasirinkimas didelis: įvairių rūšių duona, kiekvienam pagal skonį ir kainą. Tačiau Antanas skundėsi ne itin sėkminga prekyba. O šakietis Arvydas atvirkščiai- prekyba nesiskundė. Vyras parduoda įvairius maisto produktus, šviežias daržoves. Ir tikrai, besikalbant su šiuo mielu vyriškiu, nusidriekia eilutė moterų, kurios perka būtiniausius produktus. Nuo maisto prekystalių einu pasižvalgyti į taip vadinamas "prekes iš vakarų". Šiandien nelyja, todėl parduodantiems dėvėtus drabužius pasisekė, kitaip prekyba rūbais- ne prekyba. Nenorėjusi prisistatyti moteris iš Šakių sakė, kad Gelgaudiškyje nelabai sekasi. Pati prekiautoja samdo vairuotoją, todėl uždarbio lieka mažai. Irena ir Vidas iš Lukšių, taip pat prekiaujantys rūbais, sakė, kad šiame turgelyje su pertraukom dirba jau 10 metų. Ir žinoma, gelgaudiškiečių mylima, garbingo amžiaus sulaukusi, žavi moteris, prekiaujanti rūbais- Aldutė Smuikienė. Labai mielai atsakinėjo į mano pateiktus klausimus. Prekiauja rūbais jau 12 metų. Pati gelgaudiškietė, čia gimusi ir augusi. Kiekvienam pirkėjui mielai pataria, pasiūlo, o besiderančiam visada daro nuolaidą. Čia malonu apsipirkti. Štai koks šiandienos Gelgaudiškio turgus mano akimis. Tai tik viena diena iš daugelio, kuomet vyksta prekyba. Tokia prekybininkų kasdienybė, žmonės įvairūs, vieni pyksta, kad nerado reikiamos prekės ir reikės važiuoti į Šakius ar Jurbarką, kiti džiaugiasi, kad pavyko nusipirkti reikiamą daiktą sau ar šeimai. Nuo seno žinoma, kad turguje galima derėtis, čia tai ir daroma. Tik neaišku ar Suvalkijos krašto žmonės derasi labiau nei kiti... Tačiau pirkėjas džiaugiasi nusipirkęs pigiau, pardavėjas- pardavęs brangiau. Jei sudomino šis pasakojimas ir Jūs dar neaplankėte Gelgaudiškio turgelio- užsukite į jį, įsitikinsite patys, čia dirba tikrai šaunūs žmonės. Linkiu jiems sėkmingos prekybos, kad būtų gera čia vėl ir vėl apsilankyti. Turgų aplankė ir prekybininkus kalbino Aušrinė 2007 07 03 |
