? Su barsuku ant kito šono - Gelgaudiškis
     
   
   
 
 
 
 
   

Orai

Statistika

   
Su barsuku ant kito šono
Su barsuku ant kito šono    Sausio 21 dieną jau ketvirtą kartą į Gelgaudiškį pusiaužiemio sutikti rinkosi liaudiškos muzikos kapelos. Šventės šeimininkai – Gelgaudiškio kultūros centro kaimo kapela su vadove Nijole Urbanavičiene priešaky. Šalia vietinių muzikantų barsuką žadinti rinkosi muzikantai iš Patašinės, Slavikų, Sudargo, Girkalnio (Raseinių raj.) ir Raudonės (Jurbarko raj.). Rajono savivaldybės kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė džiaugėsi šiemetinės šventės dalyvių gausa, kad kiekvienas kolektyvas pademonstravo labai savitą veidą, bet bendras visų bruožas – meilė liaudiškai dainai ir muzikai. O svarbiausia – puiki visų nuotaika, kurią dar labiau gyvino renginio vedančioji Apolionija Zizirskienė, pažadėjusi tapti visų ateinančių švenčių veidu.
    Tradicine tapusi šventė tarsi pradeda naują metinių renginių maratoną – visi jau lyg ir pailsėję po kalėdinių ir naujametinių renginių gausos, pradeda pasiilgti pasižmonėjimo, pasibendravimo. Maža to, ir gamta pusiaužiemį pasitinka su tam tikrais ženklais. Senoliai pasakytų, jog diena jau pailgėjusi per avinuko šuolį. Mat astronominis kalendorius rodo, jog nuo saulėgrįžos šviesiojo paros laiko prisidėjo visa valanda ir devynios minutės. Krituliai pusiaužiemio dieną lemia prastą javų derlių, smarkus vėjas pranašauja sąmyšius ar neramumus tarp žmonių. Koks oras popiet, tokia būsianti ir antroji žiemos pusė. Nors dar gali pasitaikyti pūgų, kai dangus su žeme maišosi, arba speigų, kai tvoros pokši, vis tik saulė kasdien aukščiau pakyla, o tamsa traukiasi. Etnologai sako, kad žmogus per pusiaužiemį pagal senuosius papročius savo aplinkoje turi pažadinti gamtos gyvastį: reikia papurtyti apšarmojusias obelis, pabelsti į apsnigtus avilius, tik neliesti nieko, kam gali kirmėlės ar vikšrai pakenkti. Pavyzdžiui, dzūkai tądien bulvių nevalgydavo, kad vasarą jos nekirmytų. Žemaičių moterys pusiaužiemį vilnų neverpdavo, jų nekaršdavo, – antraip kandys drabužius išvarpys. Vyrai su kirviu nieko nedirbdavo, – dirbinio medieną kirvarpos išvagos. Negalima iš miško malkų parsivežti – vasarą į kiemą gyvačių prišliauš.
     Pagrindinis pusiaužiemio atributas – barsukas, kuris tą dieną išlenda iš urvo ir pagal šio žvėrelio elgesį buvo spėjama žiemos baigtis: jei saulėta, barsukas išsigąsta savo šešėlio, sprunka olon ir verčiasi ant kito šono ilgam miegui. Vadinasi, dar negreit pavasaris.
     Tad ką gi daugiau veikti tokiu laiku, jei ne susitikti smagios muzikos fone. Žiūrovai net tris valandas kartu su kapelomis dainavo, lingavo. Muzikantams buvo gera proga pasiplanuoti vasaros susitikimus, pasidžiaugti nuveiktais darbais. Šakių rajono kapeloms tai buvo savotiška repeticija prieš rajoninę kapelų šventę – apžiūrą „Pašešupių armonika“.
     Tamsusis laikas jau praeity. Šviesėja gamtoj, tegul šviesėja ir mūsų akyse bei mintyse. Organizatoriai dėkoja visiems svečiams, dalyviams, žiūrovams ir talkininkams linkėdami optimizmo, žvalumo, ilgai su barsuku nebemiegoti ir laukia kituose Gelgaudiškio kultūros centro renginiuose.
 
    Renginio fotografijos galerijoje.
Kultūros centro direktorius
Edgaras Pilypaitis
2012-01-23
 
< Ankstesnis   Kitas >
 

Apklausa

Advertisement
Sakiuap.lt

Drg.lt

Kiduliai.lt

Hostingas Serveriai.lt
 
     
http://www.lpinside.lt
2008-2013 Gelgaudiškis
Niekas nesaugoma, bet vogti negražu.