Tikriausiai pastebėjote, kad kiekvienas mūsų straipsnelis prasideda žodžiais, ką ir kur sutikome, tačiau su gaisrininku Stasiu buvo kitaip – tai jis mus rado. Sėdėjome  draugės sode, kai vedinas dviračiu netikėtai atėjo būsimasis mūsų pašnekovas (tada to dar nežinojome). Stasio kalbinti nereikėjo, pats prisėdęs prie mūsų pradėjo dalintis prisiminimais. Jis su nostalgija prisiminė senus laikus, kai jam teko net 25 kartus būti pirmu pabroliu. Nuo tų laikų jis turi net tris likusius kostiumus, anot jo, "…nauji, kaip uoga". Tačiau, kaip pats sako, po kiek laiko jis pastebėjo, jog būti pirmu pabroliu ne taip ir apsimoka.
    Dar Stasys prisiminė, kaip norėjo išvykti gyventi į Kauną, tačiau apsigalvojo ir liko Gelgaudiškyje.
    Stasys ilgai dalijosi prisiminimais, kai kur juos tiesiog sutrumpindamas priežodžiu: "tra lia lia –tri rublia" (suprask: "ir taip toliau"). Galų gale prisiminęs, kad turi reikalų, išvažiavo, palikęs mus giliuose apmąstymuose.
    Istorijos moralas: tra lia lia – tri rublia.

 

2007-08-06 

    Artūrą sutikome dar praėjusią savaitę, ką tik grįžęs iš Kauno, jis skubėjo namo, greičiausiai buvo išsiilgęs mamos keptų kotletų. Dabar jis gyvena ir dirba Kaune, bare intriguojančiu pavadinimu „Crazy house". Sakė, kad dažnai į barą ateina komikas Šilanskas, taigi liūdna nebūna. Artūras ir mums papasakojo anekdotą, kurio dėl tam tikrų priežasčių čia perrašyti negalime. Nelabai norėjęs fotografuotis, Artūras dar ir labai skubėjo, tad palinkėjusios jam „Skanaus!" atsisveikinome.

 

2007-08-03

    Ko gero, visi miestelyje žino, kad šiuo metu du žavūs mažyliai ieško namų, bet gal yra ir nežinančių? Be to, jie, kaip ir visi katinai, turi gydomųjų galių, ir iš šeimininkų nereikalaus nieko daugiau tik truputėlį maisto, daug dėmesio, besąlygiškos meilės ir laikyti juos tikraisiais šeimininkais :)

 

2007-08-02 

    Žaviąją Astą (dar žinomą kaip Daivos mamą) kalbinome jos darbo vietoje. Klausimų uždavinėti neteko – emocionalioji pardavėja greitakalbe pasakojo apie savo darbą drabužių parduotuvėje. Ji sakė, kad darbas jai labai patinka ir teikia daug džiaugsmo, dažnai atėję žmonės jai išsikalba, paatvirauja, su kiekvienu ji džiugiai bendrauja ir pataria, ką išsirinkti. Savo alga ji taip pat yra patenkinta (ar dar esate iš ko nors tai išgirdę?). Paklausta apie svajones, šnekioji pardavėja trumpam nutilo ir susigraudino. Sakė svajojanti, kad niekas nesipyktų, nesirgtų ir visiems būtų gerai. Daugiau nespėjome nieko paklausti, nes kalbioji Asta pradėjo čiauškėti su savo draugėmis, tad išėjome, pažadėjusios dar sugrįžti.

2007-08-01

 

 

 

    Rasitą radome jos darbo vietoje. Padėjusi mielai senutei išsirinkti prekes, ji papasakojo, kaip jai sekasi. Sakė, jog dauguma klientų malonūs, tačiau yra ir tokių, kurie nuolat kuo nors nepatenkinti. Tai išgirdusios susimąstėme, kas tai lemia – nuolat kylančios prekių kainos ar lietinga vasara? Gerai, kad lietus neįtakoja bent paslaugiosios pardavėjos Rasitos nuotaikų.

2007-07-31