Pirmuoju savaitės žmogumi, mūsų nuomone, verta tapti mokyklos bibliotekininkė Danutė. Praėjusią savaitę būtent ji Gelgaudiškyje turėjo daugiausia darbo – nuo pat ryto į mokyklą plūsdavo mokiniai, norintys pasiimti naujus vadovėlius, o be to, kaip tik šį rugsėjį sueina lygiai trisdešimt metų, kai Danutė dirba Gelgaudiškio mokyklos bibliotekoje. Taigi, atėjome į mokyklą pakalbėti su bibliotekininke, tačiau interviu imti sekėsi sunkiai. Vos tik uždavėme pirmąjį klausimą, į biblioteką užsuko keletas mokytojų ir teiravosi apie naujas knygas, tuoj po to su kažkokiais reikalais į bibliotekininkę kreipėsi valytoja, galų gale užsuko sekretorė ir atnešė paštą, vėliau pokalbį pertraukė pavėlavę knygas atsiimti mokiniai, galų gale atėjo kitos bibliotekos darbuotoja ir aptarė su Danute bibliotekų kompiuterizacijos klausimus. Tačiau pasitaikius pirmai laisvai minutei, mums pavyko užduoti keletą klausimų. Nors bibliotekininkė turi daug darbo, tačiau ją džiugina, kad dabar ji dirba suremontuotoje bibliotekoje (suremontuota ir visa mokykla). Taip, pasak jos, daug patogiau, nes knygos dabar yra vienoje vietoje, o ne kaip anksčiau – ir priestate, ir pagrindiniame pastate. Taip pat Danutė labai džiaugėsi jau daug metų jai padedančiomis merginomis, kurios aukoja savo paskutines vasaros dienas ir keliasi anksti vien tik tam, kad padėtų išdalinti knygas kitiems mokiniams. Paklaustos, kodėl tai daro jau ne pirmus metus, merginos teigė, jog joms tiesiog patinka daryti gera, nors savo ateities su bibliotekininkės profesija nesieja. Dauguma iš jų dvyliktokės ir svajoja gerai baigti mokyklą. Toliau kalbėdamos su bibliotekininke sužinojome, kad sunkiausia jos darbe jai yra nurašyti seną vadovėlį ir jį išmesti, taip pat ji mano, kad moksleiviams reikia duoti kuo daugiau vadovėlių, kad jie turėtų kuo įvairesnės medžiagos mokymuisi. Danutę neramina artėjanti bibliotekos kompiuterizacija, pasak jos, tai labai netobula sistema ir ji mato joje daug trūkumų. Uždavėme savo tradicinį klausimą apie svajones. Danutės svajonės labai nesavanaudiškos, ji svajoja, kad abiems jos dukroms gerai sektųsi. Tikime, kad darbščiosios bibliotekininkės svajonės tikrai išsipildys.
2007-09-03
Braškių paslaptys
Ko gero, dar pamenate, jog neseniai rašėme apie persikus šią vasarą užaugusius viename sode, o straipsnio pavadinimas tąkart skelbė – „Vasaros stebuklas". Todėl šio pasakojimo pavadinimas galėtų būti „Bobų vasaros stebuklas", nes būtent taip galima pavadinti braškes vis dar raudonuojančias pas vieną sodininkę. Lietūs neaplenkia ir Gelgaudiškio, o daugumos mūsų soduose jau nebėra ne tik braškių, bet ir kitų uogų, tad kaipgi čia atsitiko, jog kažkas ir rugsėjo pirmąją galės ragauti braškių? O atsakymas visai paprastas, kaip mums sakė braškių savininkė, tokį vėlyvą derlių užtikrina ypatinga šių uogų veislė, taigi perkant sodinukus reikia pasirinkti tokius, kurie veda nuo ankstyvo pavasario iki rudens. Tokia šių braškių paslaptis. O mes dar pastebėjome ir tai, jog braškės saugiai pasodintos užuovėjoje, be to, jas sunkiai pasiekia lietus, taigi galima daryti išvadą, jog ne tik ypatinga veislė, bet ir saulės spinduliai garantuoja puikų derlių iki pat rudens.
2007-08-28
Dj Julius
Mažakalbį, bet už tai labai stilingą Julių sutikome lietui lyjant. Nieko daug nepasakojo, tačiau mielai fotografavosi. Pavyko sužinoti, kad rugsėjo pirmosios būsimasis dešimtokas nelabai laukia, gal dėl to, kad ir be to turi daug įvairių užsiėmimų. Julius yra vienas iš dviejų vis dar kartais „pagrojančių" Gelgaudiškio kultūros centro didžėjų. Tačiau apie šitai jis nutylėjo, tik pasakė, kad labiausiai norėtų, kad mokslai gerai sektųsi. Atrodo, kad visi Juliai tik apie tai ir tesvajoja (žr. straipsnelį „Šokėjėlis"). Na, o mes įkvėptos Juliaus mėlyno kombinezono, nusprendėme kiekvieną antradienį savo skiltyje patalpinti ką nors gražaus, ryškaus ir stilingo. Turit pasiūlymų?
2007-08-28
Hipertikrovė tavo kieme
"Disimiliuoti – reiškia apsimesti, kad neturi to, ką turi. Simuliuoti – reiškia apsimesti, kad turi tai, ko neturi."
Ištrauka iš J.Baudrillard'o knygos „Simuliakrai ir simuliacija"
Kas matė, ar bent girdėjo apie filmą „Matrica" (ir visas jo dalis), žino, kad filmo herojai negali pasitikėti tuo, ką mato, nes ne viskas yra tiesa, praeivis gali būti tavo priešas, knyga gali virsti slėptuve, o realybė yra daugiasluoksnė ir visai nereali. Filmo idėja remiasi prancūzų filosofo J. Baudrillard'o mintimis apie tai, jog toks pasaulis, kokį matome, iš tikrųjų neegzistuoja, kad dalykai, kuriuos darome yra tuščiaviduriai, jie yra simuliuojami, kasdien mes tiesiog apsimetinėjame. Ir filosofą, ir šį filmą prisiminti galima žvelgiant į šiukšlių konteinerius viename iš kiemų. Mintis paprasta – atsakingi gelgaudiškiečiai rūšiuoja šiukšles ir taip saugo gamtą. Tada atvažiuoja šiukšliavežė ir šiukšlės iš visų konteinerių atsiduria jos viduje. Šiukšliavežė išvažiuoja. Atsakingi gelgaudiškiečiai toliau rūšiuoja šiukšles. Negi blogiau už „Matricą"?
2007-08-27
Ką veikia vyrai
Vakar vakare mokyklos stadione pastebėjome besitreniruojančią Gelgaudiškio futbolo komandą. Kadangi vyrai intensyviai spardė kamuolį, nusprendėme jų savo klausimais netrukdyti. Buvo ir žiūrovų, tačiau jie greit pabėgo, galbūt išsigando mūsų fotoaparato? Čia galėtų būti ir atsakymas į klausimą, kaip tapti "Mūsų gatvėse" skyrelio žvaigžde. Svarbiausia nuo mūsų nebėgti! Taigi pasigrožėjome ilgomis sportininkų kojinėmis ir puikiais įvarčiais ir taip bežiūrint toptelėjo mintis, galbūt yra ir merginų norinčių suburti miestelio moterų futbolo komandą arba bent sužaisti vienas rungtynes? Mes pasiruošusios prisidėti!
2007-08-24
"Šviesa mus vienija"*
Praeitą savaitę pagrindiniuose miestelio keliuose virė darbas. Taikos ir Suvalkiečių gatvėse buvo gana triukšminga, tad, ko gero, ten gyvenantys turėjo tvirčiau užsidaryti langus. Tačiau piktintis neverta, nes nuo šiol šios gatvės bus lygesnės ir be duobių. Dabar miestelio svečiai vėlyvą vakarą išėję pasivaikščioti nebematys duobėtų gatvių, tad gal galima įjungti šviesą? Žinoma, neveikiančius gatvės žibintus galima traktuoti kaip monomentalią architektūrą, tačiau spėjame, jog daugumai gelgaudiškiečių labiau patinka žibintų funkcionalumas.
*citata iš Ramūno Venciaus kalbos apie holistinę žmonių prigimtį ir savaiminės būties beprasmybę Kanto filosofijoje.
Praėjusią savaitę būtent ji Gelgaudiškyje turėjo daugiausia darbo – nuo pat ryto į mokyklą plūsdavo mokiniai, norintys pasiimti naujus vadovėlius, o be to, kaip tik šį rugsėjį sueina lygiai trisdešimt metų, kai Danutė dirba Gelgaudiškio mokyklos bibliotekoje.
Tačiau pasitaikius pirmai laisvai minutei, mums pavyko užduoti keletą klausimų. Nors bibliotekininkė turi daug darbo, tačiau ją džiugina, kad dabar ji dirba suremontuotoje bibliotekoje (suremontuota ir visa mokykla). Taip, pasak jos, daug patogiau, nes knygos dabar yra vienoje vietoje, o ne kaip anksčiau – ir priestate, ir pagrindiniame pastate. Taip pat Danutė labai džiaugėsi jau daug metų jai padedančiomis merginomis, kurios aukoja savo paskutines vasaros dienas ir keliasi anksti vien tik tam, kad padėtų išdalinti knygas kitiems mokiniams. Paklaustos, kodėl tai daro jau ne pirmus metus, merginos teigė, jog joms tiesiog patinka daryti gera, nors savo ateities su bibliotekininkės profesija nesieja. Dauguma iš jų dvyliktokės ir svajoja gerai baigti mokyklą.
Ko gero, dar pamenate, jog neseniai rašėme apie persikus šią vasarą užaugusius viename sode, o straipsnio pavadinimas tąkart skelbė – „Vasaros stebuklas". Todėl šio pasakojimo pavadinimas galėtų būti „Bobų vasaros stebuklas", nes būtent taip galima pavadinti braškes vis dar raudonuojančias pas vieną sodininkę. Lietūs neaplenkia ir Gelgaudiškio, o daugumos mūsų soduose jau nebėra ne tik braškių, bet ir kitų uogų, tad kaipgi čia atsitiko, jog kažkas ir rugsėjo pirmąją galės ragauti braškių? O atsakymas visai paprastas, kaip mums sakė braškių savininkė, tokį vėlyvą derlių užtikrina ypatinga šių uogų veislė, taigi perkant sodinukus reikia pasirinkti tokius, kurie veda nuo ankstyvo pavasario iki rudens. Tokia šių braškių paslaptis. O mes dar pastebėjome ir tai, jog braškės saugiai pasodintos užuovėjoje, be to, jas sunkiai pasiekia lietus, taigi galima daryti išvadą, jog ne tik ypatinga veislė, bet ir saulės spinduliai garantuoja puikų derlių iki pat rudens.
Nieko daug nepasakojo, tačiau mielai fotografavosi. Pavyko sužinoti, kad rugsėjo pirmosios būsimasis dešimtokas nelabai laukia, gal dėl to, kad ir be to turi daug įvairių užsiėmimų. Julius yra vienas iš dviejų vis dar kartais „pagrojančių" Gelgaudiškio kultūros centro didžėjų. Tačiau apie šitai jis nutylėjo, tik pasakė, kad labiausiai norėtų, kad
Mintis paprasta – atsakingi gelgaudiškiečiai rūšiuoja šiukšles ir taip saugo gamtą. Tada atvažiuoja šiukšliavežė ir šiukšlės iš visų konteinerių atsiduria jos viduje. Šiukšliavežė išvažiuoja. Atsakingi gelgaudiškiečiai toliau rūšiuoja šiukšles. Negi blogiau už „Matricą"? 
Vakar vakare mokyklos stadione pastebėjome besitreniruojančią Gelgaudiškio futbolo komandą. Kadangi vyrai intensyviai spardė kamuolį, nusprendėme jų savo klausimais netrukdyti. Buvo ir žiūrovų, tačiau jie greit pabėgo, galbūt išsigando mūsų fotoaparato? Čia galėtų būti ir atsakymas į klausimą, kaip tapti "Mūsų gatvėse" skyrelio žvaigžde. Svarbiausia nuo mūsų nebėgti! Taigi pasigrožėjome ilgomis sportininkų kojinėmis ir puikiais įvarčiais ir taip bežiūrint toptelėjo mintis, galbūt yra ir merginų norinčių suburti miestelio moterų futbolo komandą arba bent sužaisti vienas rungtynes? Mes pasiruošusios prisidėti!
Dabar miestelio svečiai vėlyvą vakarą išėję pasivaikščioti nebematys duobėtų gatvių, tad gal galima įjungti šviesą? Žinoma, neveikiančius gatvės žibintus galima traktuoti kaip monomentalią architektūrą, tačiau spėjame, jog daugumai gelgaudiškiečių labiau patinka žibintų funkcionalumas.
