? Mūsų gatvėse - Gelgaudiškis
     
   
   
 
 
 
 
   

Orai

Statistika

   
Driežiukė ant dviračio
    Dviratinininkę Rūtą, skriejančią pagrindine Gelgaudiškio gatve, pagavome vieną šiltą vakarą. Dviratininkė RūtaJi sakė, kad kasdien su draugėmis važinėja dviračiais po Gelgaudiškį. Kaip sakė pašnekovė, važinėti joms labai patinka, jos nuvažiuoja net į Daukantiškius. O jų grupuotė vadinasi "Driežiukės ant dviračių".  Merginos šią grupę įkūrė įkvėptos Gelgaudiškio vaikinų dviratininkų grupės "Tie patys" (apie juos skaitykite kitą penktadienį). Kadangi Rūta norėjo dar porą ratų apvažiuoti aplink Gelgaudiškį nusprendėme jis daugiau netrugdyti ir uždavėme jai savo tradicinį klausimą apie svajones. Rūta sakė, kad visa gyvenimą svajoja apie "britvą". Jeigu jai pavyks įgyvendinti savo svajonę linkime kuo ilgiau ja mėgautis ir netapti organų donore.
2007-09-21
 
Spalvingoji snaigė
    Paskutiniais saulutės spinduliais besidžiaugiančią Agnę radome pievoje. AgnėSu knyga rankoje ir žiemiškai snaigiuotu megztiniu, ji sutiko mums atskleisti visą tiesą apie save:) Knyga, kurią šiuo metu skaito Agnė yra Škėmos „Balta drobulė", be šios knygos dar Agnė skaito ir Rėjaus Bredberio fantastinę knygą. Skaitymas yra gerai, tačiau dabar laisvalaikį, kuris lieka nuo studijų universitete ir kitų darbų, ketvirtakursė skiria ir...spalvinimui! Visai neseniai atrastas naujas pomėgis jai labai patinka, o viskas prasidėjo nuo senos, bet jau įgyvendinto svajonės, turėti šimto flomasterių rinkinį (o kas ten sakė, kad svajonės nesipildo?). Taigi, prieš mėnesį Agnė nusipirko flomasterių, tada spalvinimo knygutę ir dabar nepraeina nė dienos be spalvinimo. Anot Agnės, tai labai raminantis ir padedantis susikaupti užsiėmimas (mes dar pridurtume, jog ir fantazijos reikalaujantis). AgnėTuo sudominti jai pavyko ir savo draugus bei bendramokslius. Kitas mielas jai užsiėmimas yra darbas gyvūnų globos tarnyboje Kaune, ten Agnė kartu su kitais savanoriais nuolat prižiūri daugybę kačiukų ir šuniukų,  juos veda pasivaikščioti, gydo, prausia ir kitaip globoja. Gyvenimą snaigiuotąjai ketvirtakursei, studijuojančiai visuomenės sveikatą Kauno medicinos universitete, kartina tik egzaminai, kuriuos ji turės laikyti studijų pabaigoje, jų ji bijo ir visai nelaukia.
    Paprašyta papasakoti, kas įtakoja jos rengimosi stilių, Agnė sakė, kad daug dėmesio tam neskiria ir apskritai, savo tamsių spalvų drabužiais ji išreiškia protestą prieš pernelyg spalvingą visuomenę.
    Iki šiol vasaromis Agnė vykdavo į Roko naktų festivalį Plateliuose, o dabar didžiausia Agnytės svajonė yra kitą vasarą nuvykti į Roskildę Švedijoje, į ten vykstantį roko festivalį. Atsisveikinant Agnė paprašė parašyti, kad laisvalaikiu ji dar dainuoja chore, taigi rašome: laisvalaikiu Agnė dar dainuoja chore :)
2007-09-19
 
Ligoninės priimamasis
    Nauja savaitė vėl prasideda nauju savaitės žmogumi, šįkart tai – Gelgaudiškio ambulatorijos laborantė Loreta, daugeliui dar nuo vaikystės pažįstama kaip teta, kuri duria į pirštą. Iki rugsėjo 15 dienos moksleiviai turėjo pasitikrinti sveikatą, taigi daugiau darbo pastarosiomis savaitėmis ambulatorijoje turėjo visi, taip pat ir Loreta.
    Ateidami pas laborantę moksleiviai bijo, pasak Loretos, neretas dreba laukdamas, kada jam durs į pirštą, Ligoninės priimamasis taip pat būna ir alpstančių. Nors Loreta neišdavė, tačiau iš kitų šaltinių sužinojome, jog dažniau alpsta silpnoji lytis, t.y, vyrai :) Kita vertus, Loreta nustebino sakydama, kad iš kitų imti kraujo mėginį jai nesunku, tačiau kai pačiai tenka atkišti pirštą apima visai kitoks jausmas. Kalbėdama apie savo darbą Loreta sakė, jog kartais būna sunku, viskas kartojasi, tačiau juk taip būna visuose darbuose. Tačiau vis dėlto laborantės darbas jai patinka, ypač dėl to, kad reikalauja nuolat mokytis. „Galima sakyti, nuo mano studijų laikų viskas pasikeitė šimtu procentų. Atsirado įvairių įrengimų, su kuriais reikėjo išmokti dirbti, tačiau būtent dėl jų tyrimus galima atlikti greičiau ir paprasčiau, be to, daugiau išmokti ar sužinoti man patinka.", sako Loreta. Ji taip pat papasakojo, kad anksčiau, pavyzdžiui, norint ištirti tris skirtingus kraujo parametrus reikėdavo imti tris mėginius ir juos maišyti su skirtingais tirpalais, o dabar užtenka vos vieno kraujo lašelio, jį įdėjus į vieną iš laboratorijoje stovinčių aparatų galima gauti net virš dešimties įvairių parodymų apie kraujo sudėtį. Loreta džiaugėsi ir nauju, daug geresniu, mikroskopu ir biocheminių tyrimų aparatu. Visa aparatūra kainuoja ne vieną tūkstantį litų.
    Kad kalba nesisuktų vien tik apie darbą, paklausėme ir apie svajones. Loreta iškart prisiminė savo vaikystės svajones, kuomet svajojo būti troleibuso vairuotoja, tačiau ši svajonė neišsipildė, nors vairuoti laborantei vis dar labai patinka. Paklausta, ar norėtų dabar įgyvendinti šią savo svajonę, sakė, jog nebesiryžtų. Dabar jos svajonės daug žemiškesnės – toliau dirbti savo įdomų darbą, kad šeima nesirgtų ir viskas būtų gerai. Na, ir kad alpstančių būtų mažiau, palinkėtume mes.
 
2007-09-17
 
Nesugalvojam pavadinimo:)
    Nesistebėkite nuotraukos tamsumu – tokia ji ir turi būti. GintarasJą padarėme vieną labai tamsią naktį, kuomet sutikome vieną labai paslaptingą žmogų. Gerai, kad nors vardą iš anksto žinojome – Gintaras. Jis skubėjo link savo motorolerio, bet kur važiuos neišdavė. Tik mūsų pradėjo klausinėti, kodėl mes norime jį nufotografuoti ir pakalbinti, kai papasakojome jam apie savo skyrelį „Mūsų gatvėse", Gintaras išmintingai tarė: "Nebloga idėja, taip galima geriau pažinti gelgaudiškiečius". Na, mes tau visiškai pritariame :) Šiek tiek savo planų Gintaras vis tik atskleidė – ateityje jis ketina tapti bushido treneriu, o kitais metais planuoja stoti į kūno kultūros akademiją.
    Aišku teiravomės ir apie svajones, tačiau Gintaras jų neišdavė, sakydamas, kad garsiai pasakytos svajonės nesipildo. Na, slapukautojui galima pasakyti, kad kartais ir nutylėtos svajonės nesipildo, tačiau
tikime, kad Gintarui taip neatsitiks.
 
2007-09-14
 
Eglė keliauninkė
    Eglės paveikslaiVieną gražią dieną pasivijome dailės mokytoją Eglę žingsniuojančią mokyklos koridoriumi. Nors tą dieną mokykla dūzgė kaip bičių avilys ir visi skubėjo su savo reikalais, Eglė rado mums laiko ir ne tik papasakojo šį tą įdomaus, bet ir parodė savo tapytus paveikslus. Be abejo, kaip ir visi dirbantys ar besimokantys mokykloje, mokytoja džiaugėsi pagražėjusia savo klase, nes tinkama aplinka, anot jos, labai įtakoja ir patį mokymosi procesą. Tačiau kartu mokytoja užjautė praėjusių metų abiturientus, kurie visus metus kentėjo mokyklos renovaciją ir ją lydintį triukšmą, o pasidžiaugti pagražėjusia mokykla jiems neteko.
    Kadangi mokytoja tądien, kaip ir visuomet, buvo labai skoningai apsirengusi, pasiteiravome jos, kodėl ji teikia pirmenybę tamsioms spalvoms savo garderobe. Gelgaudiškio vidurinės mokyklos mokytoja EglėTačiau Eglė su tuo nesutiko, nes anot jos, ji pripažįsta, kad be tamsių egzistuoja ir kitos spalvos, o apskritai pasak mokytojos drabužiams jai gaila pinigų. „Na, nebent jei turėčiau milijoną, tuomet daugiau pinigų skirčiau rūbams". Taip pat Eglė pridūrė, kad ne drabužiai, o kūryba yra jos gyvenimo esmė. Čia kalba pasisuko apie dalyką, kuriam mokytoja mielai išlaidauja, tai – kelionės. Eglė yra aplankiusi daug užsienio šalių, kai kuriose pabuvojusi ir ne po vieną kartą. Anot mokytojos, labai geras dalykas yra ne tik kelionės, bet ir studijos užsienyje, tad jei tik studentai turi galimybę išvykti studijuoti pagal Erasmus programą, tai padaryti tiesiog būtina. Anot mokytojos, tokios studijos svarbios ne tiek mokslo atžvilgiu, kiek nepakartojama galimybe pažinti kitokią kultūrą ir išbandyti save. Mokytoja prisiminė ir tarptautinę stovyklą, kurioje jai teko dalyvauti su Gelgaudiškio vidurinės mokiniais ir vėlgi, pasak jos, tai buvo puikiai praleistas laikas ir ypatinga patirtis. Gelgaudiškio vidurinės mokyklos mokytoja EglėTačiau Eglė sako, kad norint patirti kažką gražaus nebūtina vykti į užsienį, ji pati neseniai atrado dar vieną gražią Lietuvos vietą – Tytuvėnus. Na, ir uždavėme paskutinį savo klausimą apie svajones, tačiau galėjome jo ir neužduoti, nes šiaip ar taip mokytojos svajonė nesikeičia jau daugelį metų – keliauti, keliauti, keliauti!

                        2007-09-12
 
Devyndarbė Lina
    Praeitą savaitę daugiausia darbų Gelgaudiškyje nudirbo bibliotekininkė Lina – ji ne tik kartu su kitais surengė jau tradicine tampančią Dvaro dieną, bet ir išleido „Gelgauduką", o be to dar kasdien dirbdavo ir tiesioginį savo darbą!
    Kaip pripažino pati Lina, savaitė buvo labai užimta, namo kartais tekdavo grįžti tik vėlai vakare. Tačiau, pasak jos, viską, ką padarė praeitą savaitę, ji padarė kartu su kitų pagalba, tiek „Gelgauduką" ne viena maketavo (ir sakė, kad šįkart jis buvo labai greitai „pagamintas", vos per penkias valandas), tiek prie Dvaro dienos rengimo prisidėjo seniūnija ir kiti miestelio aktyvistai. Čia turėjome paklausti, kaip įmanoma tiek darbų per vieną savaitę nudirbti, negi bibliotekininkė turi slaptų laiko atsargų? Gelgaudiškio bibliotekininkė LinaTačiau Lina mus dar labiau nustebino, sakydama, kad anksčiau ji buvo  net labiau užimta, ne tik kasdien rytais bėgiodavo, bet dar ir namuose daug padaryti spėdavo. Tačiau, kaip pati sako, vienais metais, kuomet ji priklausė beveik dešimčiai įvairių tarybų, suprato, jog reikia laiko skirti ir sau, pailsėti, apmąstyti prioritetus. Taigi, dabar Lina taip ir daro, tačiau vis tiek nestovi vietoje: pasakojo mums ir apie keliones po Komarų dvarus, apie Gelgaudiškio kultūros strategiją ir apie artėjantį lapkritį, kuomet būna pats darbymetis, nes būtent tuomet valstybės institucijos skelbia įvairius konkursus, tada, anot Linos, ji daug laiko skiria projektų rašymui ir užmiega apie juos mąstydama. Taip bekalbėdamos prisiminėme ir Komaro dvaro problemas, atrodo, kad Turto fondas net ir Prezidento paragintas, nieko kol kas nedaro tam, kad dvaras negriūtų apleistas, o būtų galima jį sutvarkyti ir įrengti kažką naudingo gelgaudiškiečiams, galbūt meno mokyklą ar komercinės paskirties patalpas.
    Ir dar Lina paatviravo apie savo svajones, jų iš viso turi tris, tačiau apie vieną iš jų prašė nerašyti :) O kitos dvi visai įgyvendinamos – turėti mažą šuniuką ir aplankyti Italiją, na, dar ir apie namą su vaizdu į Nemuną sakė kartais pasvajojanti, tačiau iš svajingų bibliotekininkės akių matėsi, kad pirmenybę teiktų šuniukui ir Italijai.
 
2007-09-10
 
<< Pirmas < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Kitas > Paskutinis >>

Rezultatai 43 - 48 iš 74
 

Apklausa

Advertisement
Sakiuap.lt

Drg.lt

Kiduliai.lt

Hostingas Serveriai.lt
 
     
http://www.lpinside.lt
2008-2013 Gelgaudiškis
Niekas nesaugoma, bet vogti negražu.