Dar praeitą savaitę rašėme apie Vilių, kuris kraunasi lagaminus kelionei į Vokietiją, o šią savaitę mus pasiekė geros žinios iš Suomijos! Vilma, kuri prieš kelis metus baigė Gelgaudiškio vidurinę, o dabar studijuoja žėmėtvarką Kaune, pasirodo lagaminus susikrovė dar anksčiau. Iš Lietuvos per Latviją į Estiją, o iš ten keltu į Suomiją, taip prasidėjo naujas studentės gyvenimas Turku mieste Suomijoje, apie kurį ji mums ir papasakojo (ačiū internetui ir elektroniniam paštui:) Anot Vilmos, viskas prasidėjo dar pakeliui į Suomiją, jau vykstant per Baltijos šalis buvo galima grožėtis gamta ir vaizdais. O atvykus į Turku miestą prasidėjo ir tikras studentiškas gyvenimas. Be Vilmos pagal mainų programą čia atvyko dar keletas studentų iš Lietuvos, o iš viso studentų iš kitų užsienio šalių yra apie septyniasdešimt. Pasak Vilmos, jai labai patinka eiti į paskaitas kartu su kitais studentais, jie visi yra labai draugiški ir visada pasiruošę padėti. Be to, žmonės čia kitokie nei Lietuvoje, jie neapkalba kitų, niekam neįdomu, kaip atrodai ar elgiesi. Laisvalaikį studentai taip pat dažnai leidžia kartu, eina į miestą, šoka klubuose ir daro kitus studentiškus dalykus :) Nors Vilma gyvena bendrabutyje, bet skųstis neturi kuo, nes kiekvienas studentas turi savo atskirą kambarį, o ir šiaip viskas labai tvarkinga ir mažiau triukšminga nei Lietuvos bendrabučiuose. Vilma sako, jog Lietuvos dar nelabai pasiilgo, labiau pasiilgo artimųjų ir draugų, likusių čia. Ir nors iki studijų Turku mieste pabaigos dar daugiau nei du mėnesiai (prieš Kalėdas Vilma planuoja parvykti namo), bet ji jau turi svajonę – dar kada nors sugrįžti į Suomiją.
2007-10-03
Tie patys
Jei ruduo – tai dažniausiai vakarais, o vasarą bet kuriuo metu, kažkurioje gatvėje sukyla dulkės ir pasirodo tie patys. Kartais jų būna vos keli, kartais dešimt; kartais jie važiuoja pagrindine gatve ir suka mokyklos link, kartais važinėja kažkur pakalnėje. Vienintelis dalykas, kuris visada su jais – tai dviračiai! Pasirodo, kad šie jaunuoliai ne tik šiaip važinėja dviračiais, bet netgi yra įkūrę neformalų klubą, kuris vadinasi „Tie patys", šią vasarą jie šventė vienų metų gimtadienį. Tiesa, ši organizacija kiek keistoka, joje visi su dviračiais, bet jokių merginų, organizacija atvira, bet jokių priėmimo į ją taisyklių nėra. Kitaip tariant, klubas draugams. O viskas prasidėjo nuo paprasto neturėjimo ką veikti, kuris dažnam tampa įkvėpimo šaltiniu. Paklausti apie dviratininkų kasdienybę Gelgaudiškyje jaunuoliai sakė, jog trūksta vietų važinėjimui, trūksta dviračių takų. Dabar dviratininkai važinėja keliais ir tai tikrai nėra labai saugu. Ir kaip jie pastebi, miestelyje dviračiais važinėja visi, ne tik jaunimas, bet ir vyresni žmonės. Kadangi dviratininkų šioje grupelėje yra net vienuolika (Aurimas, Arnas, Darius, Evaldas, Gintaras, Gytis, Justas, Modestas, Mindaugas ir Vilius), tai visų jų svajones skirtingos, tačiau jie turi ir vieną bendrą – „...kad niekas nesviltų, nes brangiai kainuoja!".
2007-09-28
Spalvotų raištelių fėjos
Šiltomis savaitgalio dienomis, kai į gatves Gelgaudiškyje išrieda dviračiai, o šaligatvius okupuoja paskutiniais saulės spinduliais besimėgaujantys gelgaudiškiečiai, geriausia yra ieškoti herojų mūsų skilčiai. Tačiau savaitgalis pasitaikė toks, kad tik vienišos katės, traukiančios kažkur į savo slaptus medžioklės plotus patekdavo į mūsų akiratį. Jau buvome visai nusivylusios paieškomis, kai pagrindinėje gatvėje pamatėme dvi ryškias personas. Viena iš jų, Loreta, kaip tik tądien buvo skaičiusi mūsų skiltį ir mielai sutiko su mumis pakalbėti. Loreta, užsirišusi margą kurdišką skarą, sakė, kad išsiskirti iš kitų yra labai sunku, nes šiais laikais visi jauni žmonės stengiasi atrodyti kažkaip ypatingai, tad kažką kitokio sugalvoti yra nelengva.
Kita vertus, per daug dėmesio ji savo išvaizdai taip pat neskiria. Prasidėjęs rugsėjis Gelgaudiškio vidurinės mokyklos mokinei daug rūpesčių neatnešė, nors, aišku, greitai prabėgusios vasaros gaila. Tačiau Loreta nesvajoja apie tai, kad vasara sugrįžtų ir netgi sakė, kad jeigu koks svajonių džinas pasisiūlytų išpildyti keletą jos norų, ji tikrai neturėtų ko paprašyti.
Taigi, pakalbėjome su spalvingosiomis merginomis ir supratome, kad tikros draugės net batų raišteliais dalinasi (žr. nuotrauką :)
2007-09-26
Hallo Deutschland!
Paskutines dienas Lietuvoje leidžiantį Vilių radome sėdintį prie savo laiptines. Tačiau jis neišvyksta į Airiją, kaip jau galbūt spėjote pagalvoti, Vilius nuo spalio studijuos Erfurte, Vokietijoje. Todėl ir nusprendėme pakalbinti šį gabų jaunuolį ir išsiaiškinti, kas, kaip ir kodėl. Kaip pasakojo Vilius, Vokietijoje jis studijuos, nes laimėjo Erasmus stipendiją, o ją laimėjo todėl, kad gerai mokėsi. Nors buvo galima vykti ir į kitas šalis, tačiau Vilius pasirinko Vokietiją, nes vokiškai kalba geriau nei angliškai. Kaip pats sakė, dabar labai nekantrauja laukdamas išvykimo į Erfurtą. Paklaustas, ar nebijo vykti studijuoti į užsienį, atsakė, jog nebijo, nes su juo vyks dar trys kursiokai, visi keturi jie gyvens viename bendrabutyje ir dalinsis visais džiaugsmais bei rūpesčiais :) Be to, tai jau ne pirmas kartas, kai Vilius lankysis Vokietijoje, jis sako, kad ši šalis jam patinka, neramina tik vienas dalykas, kad merginos ten ne tokios gražios kaip Lietuvoje.
Dabar Vilius dar dirba Kaune, dirbo ir visą vasarą, todėl liūdnu balsu pripažino, kad šiais metais net jūros nematė. Tačiau jis džiaugėsi, kad uždirbtus pinigus kartu su Erasmus stipendija, kuri yra 450 eurų, galės linksmai leisti Erfurte, nes vis vien ketina daugiau studentauti, negu studijuoti. Na, ką gi, palinkėsime gero Oktoberfesto!
P.S. Ir, aišku, paklausėme apie svajones, kaip tikras būsimas statybos inžinierius, Vilius sakė norintis turėti namą, geriausia, kad jis stovėtų netoli Vilniaus. Na, jei namas turės baseiną, tai ir mes užsuksime į svečius :)
2007-09-24
Driežiukė ant dviračio
Dviratinininkę Rūtą, skriejančią pagrindine Gelgaudiškio gatve, pagavome vieną šiltą vakarą. Ji sakė, kad kasdien su draugėmis važinėja dviračiais po Gelgaudiškį. Kaip sakė pašnekovė, važinėti joms labai patinka, jos nuvažiuoja net į Daukantiškius. O jų grupuotė vadinasi "Driežiukės ant dviračių". Merginos šią grupę įkūrė įkvėptos Gelgaudiškio vaikinų dviratininkų grupės "Tie patys" (apie juos skaitykite kitą penktadienį). Kadangi Rūta norėjo dar porą ratų apvažiuoti aplink Gelgaudiškį nusprendėme jis daugiau netrugdyti ir uždavėme jai savo tradicinį klausimą apie svajones. Rūta sakė, kad visa gyvenimą svajoja apie "britvą". Jeigu jai pavyks įgyvendinti savo svajonę linkime kuo ilgiau ja mėgautis ir netapti organų donore.
2007-09-21
Spalvingoji snaigė
Paskutiniais saulutės spinduliais besidžiaugiančią Agnę radome pievoje. Su knyga rankoje ir žiemiškai snaigiuotu megztiniu, ji sutiko mums atskleisti visą tiesą apie save:) Knyga, kurią šiuo metu skaito Agnė yra Škėmos „Balta drobulė", be šios knygos dar Agnė skaito ir Rėjaus Bredberio fantastinę knygą. Skaitymas yra gerai, tačiau dabar laisvalaikį, kuris lieka nuo studijų universitete ir kitų darbų, ketvirtakursė skiria ir...spalvinimui! Visai neseniai atrastas naujas pomėgis jai labai patinka, o viskas prasidėjo nuo senos, bet jau įgyvendinto svajonės, turėti šimto flomasterių rinkinį (o kas ten sakė, kad svajonės nesipildo?). Taigi, prieš mėnesį Agnė nusipirko flomasterių, tada spalvinimo knygutę ir dabar nepraeina nė dienos be spalvinimo. Anot Agnės, tai labai raminantis ir padedantis susikaupti užsiėmimas (mes dar pridurtume, jog ir fantazijos reikalaujantis). Tuo sudominti jai pavyko ir savo draugus bei bendramokslius. Kitas mielas jai užsiėmimas yra darbas gyvūnų globos tarnyboje Kaune, ten Agnė kartu su kitais savanoriais nuolat prižiūri daugybę kačiukų ir šuniukų, juos veda pasivaikščioti, gydo, prausia ir kitaip globoja. Gyvenimą snaigiuotąjai ketvirtakursei, studijuojančiai visuomenės sveikatą Kauno medicinos universitete, kartina tik egzaminai, kuriuos ji turės laikyti studijų pabaigoje, jų ji bijo ir visai nelaukia.
Paprašyta papasakoti, kas įtakoja jos rengimosi stilių, Agnė sakė, kad daug dėmesio tam neskiria ir apskritai, savo tamsių spalvų drabužiais ji išreiškia protestą prieš pernelyg spalvingą visuomenę.
Iki šiol vasaromis Agnė vykdavo į Roko naktų festivalį Plateliuose, o dabar didžiausia Agnytės svajonė yra kitą vasarą nuvykti į Roskildę Švedijoje, į ten vykstantį roko festivalį. Atsisveikinant Agnė paprašė parašyti, kad laisvalaikiu ji dar dainuoja chore, taigi rašome: laisvalaikiu Agnė dar dainuoja chore :)
Gelgaudiškio vidurinę, o dabar studijuoja žėmėtvarką Kaune, pasirodo lagaminus susikrovė dar anksčiau. Iš Lietuvos per Latviją į Estiją, o iš ten keltu į Suomiją, taip prasidėjo naujas studentės gyvenimas Turku mieste Suomijoje, apie kurį ji mums ir papasakojo (ačiū internetui ir elektroniniam paštui:) Anot Vilmos, viskas prasidėjo dar pakeliui į Suomiją, jau vykstant per Baltijos šalis buvo galima grožėtis gamta ir vaizdais. O atvykus į Turku miestą prasidėjo ir tikras studentiškas gyvenimas. Be Vilmos pagal mainų programą čia atvyko dar keletas studentų iš Lietuvos, o iš viso studentų iš kitų užsienio šalių yra apie septyniasdešimt. Pasak Vilmos, jai labai patinka eiti į paskaitas kartu su kitais studentais, jie visi yra labai draugiški ir visada pasiruošę padėti. Be to, žmonės čia kitokie nei Lietuvoje, jie neapkalba kitų, niekam neįdomu, kaip atrodai ar elgiesi.
dažniausiai vakarais, o vasarą bet kuriuo metu, kažkurioje gatvėje sukyla dulkės ir pasirodo tie patys. Kartais jų būna vos keli, kartais dešimt; kartais jie važiuoja pagrindine gatve ir suka mokyklos link, kartais važinėja kažkur pakalnėje. Vienintelis dalykas, kuris visada su jais – tai dviračiai!
Dabar dviratininkai važinėja keliais ir tai tikrai nėra labai saugu. Ir kaip jie pastebi, miestelyje dviračiais važinėja visi, ne tik jaunimas, bet ir vyresni žmonės.
kaip tik tądien buvo skaičiusi mūsų skiltį ir mielai sutiko su mumis pakalbėti. Loreta, užsirišusi margą kurdišką skarą, sakė, kad išsiskirti iš kitų yra labai sunku, nes šiais laikais visi jauni žmonės stengiasi atrodyti kažkaip ypatingai, tad kažką kitokio sugalvoti yra nelengva. 
Todėl ir nusprendėme pakalbinti šį gabų jaunuolį ir išsiaiškinti, kas, kaip ir kodėl. Kaip pasakojo Vilius, Vokietijoje jis studijuos, nes laimėjo Erasmus stipendiją, o ją laimėjo todėl, kad gerai mokėsi. Nors buvo galima vykti ir į kitas šalis, tačiau Vilius pasirinko Vokietiją, nes vokiškai kalba geriau nei angliškai. Kaip pats sakė, dabar labai nekantrauja laukdamas išvykimo į Erfurtą. Paklaustas, ar nebijo vykti studijuoti į užsienį, atsakė, jog nebijo, nes su juo vyks dar trys kursiokai, visi keturi jie gyvens viename bendrabutyje ir dalinsis visais džiaugsmais bei rūpesčiais :) Be to, tai jau ne pirmas kartas, kai Vilius lankysis Vokietijoje, jis sako, kad ši šalis jam patinka, neramina tik vienas dalykas, kad merginos ten ne tokios gražios kaip Lietuvoje. 
Ji sakė, kad kasdien su draugėmis važinėja dviračiais po Gelgaudiškį. Kaip sakė pašnekovė, važinėti joms labai patinka, jos nuvažiuoja net į Daukantiškius. O jų grupuotė vadinasi "Driežiukės ant dviračių". Merginos šią grupę įkūrė įkvėptos Gelgaudiškio vaikinų dviratininkų grupės "Tie patys" (apie juos skaitykite kitą penktadienį). Kadangi Rūta norėjo dar porą ratų apvažiuoti aplink Gelgaudiškį nusprendėme jis daugiau netrugdyti ir uždavėme jai savo tradicinį klausimą apie svajones. Rūta sakė, kad visa gyvenimą svajoja apie "britvą". Jeigu jai pavyks įgyvendinti savo svajonę linkime kuo ilgiau ja mėgautis ir netapti organų donore.
Su knyga rankoje ir žiemiškai snaigiuotu megztiniu, ji sutiko mums atskleisti visą tiesą apie save:) Knyga, kurią šiuo metu skaito Agnė yra Škėmos „Balta drobulė", be šios knygos dar Agnė skaito ir Rėjaus Bredberio fantastinę knygą. Skaitymas yra gerai, tačiau dabar laisvalaikį, kuris lieka nuo studijų universitete ir kitų darbų, ketvirtakursė skiria ir...spalvinimui! Visai neseniai atrastas naujas pomėgis jai labai patinka, o viskas prasidėjo nuo senos, bet jau įgyvendinto svajonės, turėti šimto flomasterių rinkinį (o kas ten sakė, kad svajonės nesipildo?). Taigi, prieš mėnesį Agnė nusipirko flomasterių, tada spalvinimo knygutę ir dabar nepraeina nė dienos be spalvinimo. Anot Agnės, tai labai raminantis ir padedantis susikaupti užsiėmimas (mes dar pridurtume, jog ir fantazijos reikalaujantis). 
Tuo sudominti jai pavyko ir savo draugus bei bendramokslius. Kitas mielas jai užsiėmimas yra darbas gyvūnų globos tarnyboje Kaune, ten Agnė kartu su kitais savanoriais nuolat prižiūri daugybę kačiukų ir šuniukų, juos veda pasivaikščioti, gydo, prausia ir kitaip globoja. Gyvenimą snaigiuotąjai ketvirtakursei, studijuojančiai visuomenės sveikatą Kauno medicinos universitete, kartina tik egzaminai, kuriuos ji turės laikyti studijų pabaigoje, jų ji bijo ir visai nelaukia. 
