? Mūsų gatvėse - Gelgaudiškis
     
   
   
 
 
 
 
   

Orai

Statistika

   
Van Gogo bulvės
    Kiekvieną pavasarį sodinant bulves galbūt savęs klausiate, kodėl turite tai daryti. Kai tuo tarpu kiti ir galvos sau dėl to nesuka, bulves perka parduotuvėse ir apskritai rankų į žemę nekiša ir nugaros nelenkia. Dar ieškok, kas vagas išvartys, kviesk kaimynus į talką. Galbūt tokių mažuma, gal kitiems mūsų skaitytojams patinka tyrame ore bulves sodinti ir po to skaniai savo derlių valgyti. Šįkart rašome pirmiesiems bulvių sodintojams ir rašinį savo originaliu Vincento Van Gogo paveikslu iliustruojame. Van Gogo bulvės Vadinasi jis paprastai „Bulvių sodintoja" (1885), paprastai ir nupieštas – juoda anglimi. Ir visai ne dėl to turėtumėte mėgti bulves sodinti, kad net Van Gogas jų sodintojus piešė.
    Tikra istorija šįkart apie Van Gogą, pasaulinio garso dailininką. Piešti jis mėgo ir dažnai tai darė, tačiau kiti jo meno nesuprato ir paveikslų nepirko. Van Gogas mirė būdamas 37 metų, pardavęs tik vieną savo paveikslą. Ir tą patį savo pusbroliui. Galų gale, pagalvokite, o jei Van Gogas, tarkime, taip pat būtų bulvių sodinti nemėgęs, bet tai daręs, dirbęs su savo piešta moterimi ir sodinęs bulves.
    Šiandien pasaulyje vienu Van Gogo paveikslu būtų mažiau. Tad jei tikrai nemėgstate sodinti bulvių, tai jų ir nesodinkite. Eikite į bulvių lauką ir ieškokite savo talentų ir galbūt pasaulyje vienu van gogu bus daugiau.
 
Paveikslas: Vincent Van Gogh, Planteuse de pommes de terre, 1885. Städel Museum, Frankfurt a.M.
 
2008-05-19 
 
Savaitgalis Gelgaudiškyje
Savaitgalis Gelgaudiškyje     Kadangi praėjusį savaitgalį oras buvo visai neblogas, nusprendžiau truputį pasižvalgyti po Gelgaudiškį, tikėjausi ką nors sutikti ir pakalbinti. Tačiau akį traukė ne žmonės vaikštantys gatvėmis, bet pilnos pakelės šiukšlių. Net atbundančios pavasario gėlės turi kovoti su polietileniniais  maišeliais.
    Nors iš kitos pusės, ką daryti norint išmesti šiukšlę? Juk visame miestelyje nerasi šiukšliadėžės (išskyrus tas prie parduotuvių). O žinant, kad „lietuviais esame mes gimę" manau ir Savaitgalis Gelgaudiškyje šiukšliadėžės mažai gelbėtų nuo tokių vaizdų, kuriuos matote nuotraukose. Aišku, visada savo padarytas klaidas galima ištaisyti. Tinkamiausias būdas tam būtų aktyvus dalyvavimas rengiamose miestelio švarinimo talkose.
 
2008-04-14 
 
Kiek nedaug žmogui reikia
  Tęsiame jau pradėtą pavasario temą. Nors šią savaitę sinoptikai ir prognozuoja permainingus orus, tačiau, tikrai geri orai ne už kalnų. Šitą irgi prognozuoja sinoptikai :)
    SpinkiusTai reiškia, kad Gelgaudiškis bus ne tik gera vieta kalnų dviračių mėgėjams bei spindės visomis sofų spalvomis, bet ir... Na, kad būtų lengviau, tiesiog žvilgtelkite į nuotrauką. Mieli šuniukai ir jų šeimininkai išeina į gatves. Ir čia jau nereikia būti labai protingu, kad suprastum, kokiu tikslu jie į lauką išeina... Ką gi, o dabar pamąstykite, ar pažįstate nors vieną gelgaudiškietį, kuris paskui savo šunį vaikšto su maišeliu? Ilgokai mąstėme, ir tiesą sakant, nieko nesumąstėme. 
    Dabar, aišku, visi tikisi pamokslau- jančios pabaigos. Bet jos nebus. Žmonės keičiasi ne per vieną dieną, ir, ko gero, 18 laisvės metų nėra tas skaičius. Galbūt penkiasdešimt metų irgi nebus. Mes kitokie. Kas tie mes? Gelgaudiškiečiai, lietuviai, Rytų europiečiai. Jei nuoširdžiai, tai nepanašu, kad ir kiekvienas portugalas ar prancūzas paskui savo šunį lakstytų. Pavasaris. Džiaukimės žibutėmis šiliukyje ir mažiau priekaištaukime vieni kitiems. O eidami gatve žiūrėkime, kur statome kojas ir tiek. Juk pavasaris, ar ne?
2008-04-09
 
Pavasario linksmybės

„Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą
Ir žiemos šaltos trūsus pargriaudama juokės.
Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo,
Ir putodams sniegs visur į nieką pavirto." (K. Donelaitis „Metai") 

Pavasario linksmybės    Tačiau nutirpęs sniegas apnuogino ne tik pernykštę žolę, bet ir tokius vaizdus, kokius matote nuotraukoje ir atrodo, kad niekas nesiruošia to tvarkyti. Gelgaudiškis atrodo kaip po karo, na bet visur galima įžvelgti ir teigiamų pusių – kalnų dviračių sporto mėgėjams šaligatviai ir gražios pievelės aplink namus tapo puikia pasivažinėjimų trasa. Na ką gi, atvykstantiem į Gelgaudiškį galėsime pasiūlyti ne tik ekskursiją po pažintinį taką, bet ir pasivažinėjimą kalnų dviračiais.
 
2008-04-02
 
Gelgaudiškio spalvos
    Gelgaudiškio spalvos Atėjusį pavasarį liudija ne tik šiliukyje pražydusios žibuoklės, bet ir prie konteinerių susikaupusios sofos. Kad ir kaip keistai tai beskambėtų.
    Matyt, atėjus pavasariui, jo šventėms, norisi atsinaujinti ne tik pačiam, bet ir savo namus išvalyti. Tačiau čia gelgaudiškiečiai susiduria su problemomis. Visų pirma, šiukšlės prie kai kurių daugiabučių nebetelpa į konteinerius ir tuo teikia džiaugsmą vietiniams katinams ir rūpestį gyventojams, kurie nebegali vaikščioti šaligatviais. Kita problema – sofų problema. Kažin, ar sofos bus išvežamos atvažiavusių šiukšliavežių?
    Ko gero, tuo abejoja ir buvęs raudonosios sofos savininkas. Jis mums pasakojo, kad nebereikalingą sofą prie konteinerio nešė naktį ir labai tikisi, kad niekas jo nematė. Gelgaudiškio spalvos Naivuolis, ar ne? Juk kiekvienas namas turi savo niekada nemiegančią ir nepailstančią, viską žinančią ir viską matančią akį (na, jūs suprantate, apie ką mes čia ;)  Tačiau šiuo atveju, kažin ar kokia smalsi močiutė galėtų ką nors padaryti. Nebent pasiūlyti, kaip greitai spręsti šį sofų klausimą.
 
2008-03-31 
 
Liūdniausios pasaulio pardavėjos
Gelgaudiškio parduotuvė    Kaip jau supratote iš nuotraukos šis straipsnis bus apie parduotuves. Pradžiai trumpa įžanga: visai neseniai mes pakalbinome gelgaudiškietę, kuri į Gelgaudiškį grįžta retai, o į jo parduotuves užsuka dar rečiau, ji sake: „Šiaip man nepatinka lėtos pardavėjos, bet ta kuri mane aptarnavo Gelgaudškio X parduotuvėje buvo dar ir tokia nusiminusi! Ji taip liūdnai dėjo mineralinį vandenį į mano krepšį, kad aš pagalvojau, jog Gelgaudiškio parduotuvėse dirba liūdniausios pardavėjos pasaulyje".
    Mes irgi retai grįžtame į Gelgaudiškį, todėl tik neseniai išgirdome, apie mielai gelgaudiškiečių laukiamą „Maksimą" mūsų miestelyje. Na, didžiuosiuose miestuose jau prasidėjo „antimaksimiškos" nuotaikos, nes vilniečiai ir kauniečiai  žino ir plaunamų mišrainių skonį ir keistą jausmą, kai ko nors paklausus „Maksimos" darbuotoja tau atsako rusiškai. „Akropolis" jau seniai pramintas „Degradopoliu". Gelgaudiškiui reikėtų ne „Maksimos", o kokybiškesnių prekių jau esamose parduotuvėse ir geresnio savininkų elgesio su ten dirbančiais žmonėmis.
    Kad ir kaip ten bebūtų, Antrąją Velykų dieną  ir mes užsukome į mažą arduotuvėlę daugiabučių apsupty. Seniai čia nebuvome, todėl apžvelgėme ir pačią parduotuvę ir prekių asortimentą, pirkėjų nebuvo (tik vienišas Stasiukas gurkšnojo alų prieškambaryje), o kadangi pardavėja Loreta buvo gerai nusiteikusi, pakalbinome ją. Ji mums pasakė, kad parduotuvė „Aibė" dirbo ir per pačias Velykas, tačiau pirkėjų buvo labai mažai, tai - daugiausia aplinkinių namų gyventojai. Pardavėja nepastebėjo, kad prieš šventes kokios prekės būtų paklausesnės, visi pirko maždaug tą patį, ką ir paprastomis dienomis. Dar pardavėja sakė, kad artimiausiu metų jokių nuolaidų lyg ir nežada būti. Na, bet čia jau galima pačiam užsukti ir įsitikinti :)
 
2008-03-28
 
<< Pirmas < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Kitas > Paskutinis >>

Rezultatai 31 - 36 iš 74
 

Apklausa

Advertisement
Sakiuap.lt

Drg.lt

Kiduliai.lt

Hostingas Serveriai.lt
 
     
http://www.lpinside.lt
2008-2013 Gelgaudiškis
Niekas nesaugoma, bet vogti negražu.