Tačiau nutirpęs sniegas apnuogino ne tik pernykštę žolę, bet ir tokius vaizdus, kokius matote nuotraukoje ir atrodo, kad niekas nesiruošia to tvarkyti. Gelgaudiškis atrodo kaip po karo, na bet visur galima įžvelgti ir teigiamų pusių – kalnų dviračių sporto mėgėjams šaligatviai ir gražios pievelės aplink namus tapo puikia pasivažinėjimų trasa. Na ką gi, atvykstantiem į Gelgaudiškį galėsime pasiūlyti ne tik ekskursiją po pažintinį taką, bet ir pasivažinėjimą kalnų dviračiais.

 

2008-04-02

    Atėjusį pavasarį liudija ne tik šiliukyje pražydusios žibuoklės, bet ir prie konteinerių susikaupusios sofos. Kad ir kaip keistai tai beskambėtų.

    Matyt, atėjus pavasariui, jo šventėms, norisi atsinaujinti ne tik pačiam, bet ir savo namus išvalyti. Tačiau čia gelgaudiškiečiai susiduria su problemomis. Visų pirma, šiukšlės prie kai kurių daugiabučių nebetelpa į konteinerius ir tuo teikia džiaugsmą vietiniams katinams ir rūpestį gyventojams, kurie nebegali vaikščioti šaligatviais. Kita problema – sofų problema. Kažin, ar sofos bus išvežamos atvažiavusių šiukšliavežių?

    Ko gero, tuo abejoja ir buvęs raudonosios sofos savininkas. Jis mums pasakojo, kad nebereikalingą sofą prie konteinerio nešė naktį ir labai tikisi, kad niekas jo nematė. Naivuolis, ar ne? Juk kiekvienas namas turi savo niekada nemiegančią ir nepailstančią, viską žinančią ir viską matančią akį (na, jūs suprantate, apie ką mes čia ;)  Tačiau šiuo atveju, kažin ar kokia smalsi močiutė galėtų ką nors padaryti. Nebent pasiūlyti, kaip greitai spręsti šį sofų klausimą.

 

2008-03-31 

    Kaip jau supratote iš nuotraukos šis straipsnis bus apie parduotuves. Pradžiai trumpa įžanga: visai neseniai mes pakalbinome gelgaudiškietę, kuri į Gelgaudiškį grįžta retai, o į jo parduotuves užsuka dar rečiau, ji sake: „Šiaip man nepatinka lėtos pardavėjos, bet ta kuri mane aptarnavo Gelgaudškio X parduotuvėje buvo dar ir tokia nusiminusi! Ji taip liūdnai dėjo mineralinį vandenį į mano krepšį, kad aš pagalvojau, jog Gelgaudiškio parduotuvėse dirba liūdniausios pardavėjos pasaulyje".

    Mes irgi retai grįžtame į Gelgaudiškį, todėl tik neseniai išgirdome, apie mielai gelgaudiškiečių laukiamą „Maksimą" mūsų miestelyje. Na, didžiuosiuose miestuose jau prasidėjo „antimaksimiškos" nuotaikos, nes vilniečiai ir kauniečiai  žino ir plaunamų mišrainių skonį ir keistą jausmą, kai ko nors paklausus „Maksimos" darbuotoja tau atsako rusiškai. „Akropolis" jau seniai pramintas „Degradopoliu". Gelgaudiškiui reikėtų ne „Maksimos", o kokybiškesnių prekių jau esamose parduotuvėse ir geresnio savininkų elgesio su ten dirbančiais žmonėmis.

    Kad ir kaip ten bebūtų, Antrąją Velykų dieną  ir mes užsukome į mažą arduotuvėlę daugiabučių apsupty. Seniai čia nebuvome, todėl apžvelgėme ir pačią parduotuvę ir prekių asortimentą, pirkėjų nebuvo (tik vienišas Stasiukas gurkšnojo alų prieškambaryje), o kadangi pardavėja Loreta buvo gerai nusiteikusi, pakalbinome ją. Ji mums pasakė, kad parduotuvė „Aibė" dirbo ir per pačias Velykas, tačiau pirkėjų buvo labai mažai, tai - daugiausia aplinkinių namų gyventojai. Pardavėja nepastebėjo, kad prieš šventes kokios prekės būtų paklausesnės, visi pirko maždaug tą patį, ką ir paprastomis dienomis. Dar pardavėja sakė, kad artimiausiu metų jokių nuolaidų lyg ir nežada būti. Na, bet čia jau galima pačiam užsukti ir įsitikinti :)

 

2008-03-28

    Neseniai mūsų miestelyje pradėjo veikti viena didžiausią vaistinių tinklą Lietuvoje turinti „Camelia" vaistinė. Iš karto akys užkliuvo už ryškiai geltonos vaistinės iškabos. Tai kaip vizitinė kortelė – jos nesumaišysi su jokia kita. Kadangi neturėjau jokių planų, tiesiog smalsumo vedama užėjau į naująją vaistinę. Naujai suremontuotos patalpos, švara, tvarka, netgi Kalėdinė nuotaika jaučiama čia. Stovi papuošta eglutė, lentynose išdėlioti vaitai ir kitos prekės.
    Pasisveikinau su vaistininke Lima. Ji sutiko papasakoti apie naująją vaistinę. Anot vaistininkės, žmonės labai gausiai rinkosi pirmosiomis vaistinės darbo dienomis, kadangi „Camelia" atidarymo proga taikė 20% nuolaidą visiems vaistams. Taip pat dalino nuolaidų korteles visiems norintiems, ją turintys galės pirkti vaistus pigiau.
    Vaistininkė labai paslaugi, stengiasi paaiškinti viską, ko žmonės paklausia. Prieš mane stovėjusiai senutei išsamiai papasakojo apie širdies ir kraujagyslių sistemos vaistus, kurių senolė pageidavo. Šiltas bendravimas, atidumas kiekvienam užsukančiam į vaistinę žmogui, toks įspūdis apsilankius naujoje vaistinėje.
     Visiems linkėdama geros sveikatos, laimingų ir turtingų ateinančių metų, bei gerų ateinančių švenčių, vaistininkė Lima skubėjo aptarnauti dar vieną pirkėją...

 

2007-12-23 

    Kol vieni įnirtingai mina dviračių pedalus ir kelia dulkių debesis gatvėse, kiti tuo tarpu sportuoja tiesiog vaikščiodami šaligatviais. Tereikia pasiimti į kompaniją šuniuką, arba jei kas nors turi dekoratyvinę kiaulę arba paklusnų katiną :) ir lengvo sporto vakaras garantuotas.
    Kaip sakė Iveta, jei šuniuką vedžioji kiekvieną vakarą, tai per savaitę tenka nueiti ne vieną kilometrą, o kadangi jos augintis labai mėgsta pasivaikščiojimus ir visai nemėgsta vienatvės, tai eidama susitikti su draugėmis ji neretai pasiima ir jį. Svarbiausia tokio sporto privalumas – netenka pavargti! O kiti privalumai taip pat aiškūs – galima grožėtis rudenėjančia gamta, kvėpuoti tyru oru ir tuo pat metu plepėti su draugais.
    Iveta ir jos šuniukas pasuko seniūnijos link, o mes dar paklausėme – tai kokios gi svajonės? Šuniuko svajonės daugmaž aiškios, o Iveta svajoja apie gražią šeimą, patinkantį darbą ir įdomų gyvenimą. Na, kaip sakant, gražių žmonių ir svajonės gražios :)