Tikimės, jog daugelis iš jūsų skaitėte straipsnio apie „Aibę" pirmą dalį. Netrukus po to, kai jis buvo įdėtas sulaukėme „Aibės" atstovų dėmesio. Jie skambino prašydami išimti Agnės straipsnį. Šį straipsnį ji buvo prieš tai įdėjusi savo internetiniame dienoraštyje, bloge, ir ten jį perskaitė keletas šimtų nuolatinių jo lankytojų.
„Aibės" atstovai savo prašymą motyvavo tuo, kad informacija esą pasenusi. Priminsime, straipsnyje buvo rašoma apie supuvusius mandarinus, kurių buvo galima įsigyti šioje Gelgaudiškio parduotuvėje. Straipsnis buvo išimtas. Tačiau tarp mūsų puslapio administracijos ir kūrybinės grupės kilo ginčas. Šis straipsnis rašomas kūrybininkų vardu, tad jame pristatysime tik savo poziciją.
Informacija sensta – tai faktas. Įsivaizduokime, kad „Aibės" mandarinai būtų buvę aprašyti, kad ir „Gelgauduke". Ar išėmus senus mandarinus iš apyvartos minėtos parduotuvės atstovai galėtų skambinti laikraščio redakcijai ir reikalauti sunaikinti visus „Gelgauduko" numerius, vien dėl tos paikos priežasties, kad informacija juose pasenusi?
Galbūt mes ir esame iš kaimo, bet Lietuva visiems vienodai laisva. Nemanome, kad kažkas gali jaustis viršesnis už kitus ar nurodinėti tam nesant pagrįstos priežasties. Šiuo atveju tos priežasties nebuvo, parašyta tiesa, kuri akivaizdi visiems „Aibės" pirkėjams.
Cenzūros laikai baigėsi prieš aštuoniolikametų, šiandien nei „Pravdos", nei tiesos nebenusipirksi. Kitaip yra su greitai gendančiais, jau sugedusiais produktais. Vienas pažįstamas prieš kelias savaites vos nenusipirko supelijusio sūrio, mes praėjusią savaitę matėme pajuodusius bananus, o ir kainos kartas nuo karto būna sumaišytos arba ant prekių nurodytos neteisingai (pardavėjos tai teisina nuolatiniu kainų augimu, neva kainos kas valandą keičiasi).
Visa, ką mes norime pasakyti – atidžiau Gerb. „Aibės" atstovai, peržiūrėkite prekes savo parduotuvėje. O mes atidžiau jus stebimene todėl, kad norėtume jums pakenkti, o todėl, kad jūsų parduotuvė yra mūsų Gelgaudiškyje.
Šią vasarą Gelgaudiškyje galima pamatyti daug mamyčių su vežimėliais.
Vieną mamą pakalbinome. Jos mažoji Gytė kalbėti atsisakė, nes tuo metu nuoširdžiai graužė duoniuką.
Rasa sakė, kad vasarą miestelyje ne tiek ir daug žmonių, bet vis tiek išėjus pasivaikščioti su mažu vaiku nelabai yra kur atsisėsti, trūksta suoliukų, o naujoji pavėsinė prie kultūros centro dažnai tampa ne visai kultūringų pasisėdėjimų vieta. Tad mamytėms ir jų vaikučiams tenka ieškoti kitų vietų.
Ir tikrai, suoliukai Gelgaudiškyje stovi tik prie mokyklos ir netoli dvaro. Kas galėtų miesteliui pažadėti daugiau suoliukų? (P. S. Artėja rinkimai... ;) ) Rasa sakė, kad nuo rudens toliau tęs mokslus Vytauto Didžiojo Universitete. Dar kažką pasakojo apie savo svajones, bet kadangi mus labiau domino žavioji Gytė, tai nelabai ir girdėjome :)
2008-07-18
Meksikos paviliota
Ritą ir Aušrą pastebėjome vaikštinėjančias Gelgaudiškyje vieną iš tų nelietingų liepos dienų. Abi labai gražios ir labai laimingos – šiais metais baigė bakalauro studijas. Su mumis kalbėjosi Rita, o Aušra, kaip jai įprasta, viską ironiškai komentavo :)
Taigi, Rita sakė, kad neseniai sužinojo, jog įstojo į magistrantūros studijas tame pačiame Vilniaus Universitete. Dar pasakojo, kad dirba įdomų ir patinkantį darbą, nes jį dirbdama gali iš arti pamatyti žinomus pasaulio muzikantus, pavyzdžiui, šį savaitgalį Lietuvoje koncertuosiančią islandų dainininkę Bjork. Rita sakė, jog ateityje jai patiktų dirbti darbą, susijusį su renginių organizavimu. (Ironiškas Aušros komentaras: „Tuomet išsipildytų Ritos svajonė – padaryti Bjork makiažą").
Be to, Ritai labai patinka keliauti (ne veltui baigė geografijos studijas), paskutinė šalis, kurioje buvo – Islandija, ateityje norėtų dar kartą nuvykti į Italiją, o šį rudenį, jei pavyks – skris į Meksiką! Ak, argi nežavus tų keliautojų gyvenimas? Aišku, galima dejuoti, kad šiais laikais ne visi į Meksiką gali skraidyti, bet Rita sakė, jog, jei viskas pasitvirtins, bilietai kainuos maždaug tūkstantį litų. Trumpai tariant, kelionei į Meksiką reikia šiek tiek pinigų ir keleto gerai nusiteikusių bendrakeleivių.
Kokios svajonės? Ritos svajonę išdavė Aušra, o pati savąją nutylėjo. Gero vėjo visoms svajonėms ir keliautojams.
2008-07-14
Neįprastas renginys
Šį sekmadienį Gelgaudiškyje, ant Nemuno kranto susirinko linksma, draugiška kompanija. Vyko kiek neįprastas renginys ne tik Gelgaudiškyje, bet ir tikriausiai visame Šakių rajone. Čia rinkosi bokserių augintojai ir mylėtojai iš visos Lietuvos: Vilniaus, Kauno, Kelmės, Panevėžio... Kai kurie atvyko su palapinėmis. Dauguma susirinkusių susitiko pirmą kartą „gyvai". Šio renginio idėja kilo interneto platybėse.
Gal kažkam toks susitikimas ir pasirodys kvailas, bet kaip smagu kai vienoje vietoje matai tiek žmonių, kuriuos vienija bendras pomėgis. Kiti gal pamanys, kad tokių susitikimų organizuoti iš viso neverta, nes šuo turi būti pririštas prie būdos, o juo labiau bokseris, juk šių šunų dėl jų grėsmingos išvaizdos bijo ne vienas. Prisipažinsiu ir pati panašiai galvojau, buvo kiek nejauku kai aplink zujo tiek šunų, tačiau dabar drąsiai galiu atsakyti – Klystate, mielieji. Bokseriai labai draugiški, kaip ir jų šeimininkai.
Kaip man papasakojo ponia Tatjana, beje jai turiu būti dėkinga už kvietimą pabuvoti šiame susitikime, bokserių veislyno Lietuvoje nėra, todėl nusipirkti šuniuką su dokumentais labai sunku, artimiausias veislynas – Latvijoje. Bet net jei visi ten susirinkę šunys yra be dokumentų, meilės iš savo šeimininkų jie sulaukia tikrai ne mažiau.
Linksmai pasėdėję prie laužo visi patraukė Nemuno link, nes bokseriai puikūs plaukikai. Vėliau buvo žaidžiamas komandinis žaidimas, kurio metu metamas mažas kamuoliukas, tada kiekvieno žaidėjo tikslas savo, jau didesnį kamuoliuką, numesti kuo arčiau mažojo. Aišku ir čia neapsieita be šunų pagalbos. Jie kelis kartus kaip žinodami savo snukučiais padėjo žaidžiantiesiems nuridenti kamuoliuką arčiau tikslo.
Lietus, grasinęs prapliupti, taip ir nesutrukdė šios gražios šventės, o bokserių mylėtojai planuoja ir kitą susitikimą, jau trečiąjį. Tikiuosi, kad ir vėl Gelgaudiškyje, nes kaip sužinojau, kiekvienas nuoširdžiai mylintis šunis galės prisijungti, todėl jei dar neturi šuniuko, pats laikas jį įsigyti.
Iš įvykio vietos Aušrinė
2008-06-24
Van Gogo bulvės
Kiekvieną pavasarį sodinant bulves galbūt savęs klausiate, kodėl turite tai daryti. Kai tuo tarpu kiti ir galvos sau dėl to nesuka, bulves perka parduotuvėse ir apskritai rankų į žemę nekiša ir nugaros nelenkia. Dar ieškok, kas vagas išvartys, kviesk kaimynus į talką. Galbūt tokių mažuma, gal kitiems mūsų skaitytojams patinka tyrame ore bulves sodinti ir po to skaniai savo derlių valgyti. Šįkart rašome pirmiesiems bulvių sodintojams ir rašinį savo originaliu Vincento Van Gogo paveikslu iliustruojame. Vadinasi jis paprastai „Bulvių sodintoja" (1885), paprastai ir nupieštas – juoda anglimi. Ir visai ne dėl to turėtumėte mėgti bulves sodinti, kad net Van Gogas jų sodintojus piešė.
Tikra istorija šįkart apie Van Gogą, pasaulinio garso dailininką. Piešti jis mėgo ir dažnai tai darė, tačiau kiti jo meno nesuprato ir paveikslų nepirko. Van Gogas mirė būdamas 37 metų, pardavęs tik vieną savo paveikslą. Ir tą patį savo pusbroliui. Galų gale, pagalvokite, o jei Van Gogas, tarkime, taip pat būtų bulvių sodinti nemėgęs, bet tai daręs, dirbęs su savo piešta moterimi ir sodinęs bulves.
Šiandien pasaulyje vienu Van Gogo paveikslu būtų mažiau. Tad jei tikrai nemėgstate sodinti bulvių, tai jų ir nesodinkite. Eikite į bulvių lauką ir ieškokite savo talentų ir galbūt pasaulyje vienu van gogu bus daugiau.
Paveikslas: Vincent Van Gogh, Planteuse de pommes de terre, 1885. Städel Museum, Frankfurt a.M.
2008-05-19
Savaitgalis Gelgaudiškyje
Kadangi praėjusį savaitgalį oras buvo visai neblogas, nusprendžiau truputį pasižvalgyti po Gelgaudiškį, tikėjausi ką nors sutikti ir pakalbinti. Tačiau akį traukė ne žmonės vaikštantys gatvėmis, bet pilnos pakelės šiukšlių. Net atbundančios pavasario gėlės turi kovoti su polietileniniais maišeliais.
Nors iš kitos pusės, ką daryti norint išmesti šiukšlę? Juk visame miestelyje nerasi šiukšliadėžės (išskyrus tas prie parduotuvių). O žinant, kad „lietuviais esame mes gimę" manau ir šiukšliadėžės mažai gelbėtų nuo tokių vaizdų, kuriuos matote nuotraukose. Aišku, visada savo padarytas klaidas galima ištaisyti. Tinkamiausias būdas tam būtų aktyvus dalyvavimas rengiamose miestelio švarinimo talkose.
„Aibės" atstovai savo prašymą motyvavo tuo, kad informacija esą pasenusi. Priminsime, straipsnyje buvo rašoma apie supuvusius mandarinus, kurių buvo galima įsigyti šioje Gelgaudiškio parduotuvėje. Straipsnis buvo išimtas. Tačiau tarp mūsų puslapio administracijos ir kūrybinės grupės kilo ginčas. Šis straipsnis rašomas kūrybininkų vardu, tad jame pristatysime tik savo poziciją. 
Galbūt mes ir esame iš kaimo, bet Lietuva visiems vienodai laisva. Nemanome, kad kažkas gali jaustis viršesnis už kitus ar nurodinėti tam nesant pagrįstos priežasties. Šiuo atveju tos priežasties nebuvo, parašyta tiesa, kuri akivaizdi visiems „Aibės" pirkėjams. 
Šią vasarą Gelgaudiškyje galima pamatyti daug mamyčių su vežimėliais. 
Dar kažką pasakojo apie savo svajones, bet kadangi mus labiau domino žavioji Gytė, tai nelabai ir girdėjome :)
Ritą ir Aušrą pastebėjome vaikštinėjančias Gelgaudiškyje vieną iš tų nelietingų liepos dienų. Abi labai gražios ir labai laimingos – šiais metais baigė bakalauro studijas. Su mumis kalbėjosi Rita, o Aušra, kaip jai įprasta, viską ironiškai komentavo :) 
nes jį dirbdama gali iš arti pamatyti žinomus pasaulio muzikantus, pavyzdžiui, šį savaitgalį Lietuvoje koncertuosiančią islandų dainininkę Bjork. Rita sakė, jog ateityje jai patiktų dirbti darbą, susijusį su renginių organizavimu. (Ironiškas Aušros komentaras: „Tuomet išsipildytų Ritos svajonė – padaryti Bjork makiažą"). 
Trumpai tariant, kelionei į Meksiką reikia šiek tiek pinigų ir keleto gerai nusiteikusių bendrakeleivių. 
Šį sekmadienį Gelgaudiškyje, ant Nemuno kranto susirinko linksma, draugiška kompanija. Vyko kiek neįprastas renginys ne tik Gelgaudiškyje, bet ir tikriausiai visame Šakių rajone. Čia rinkosi bokserių augintojai ir mylėtojai iš visos Lietuvos: Vilniaus, Kauno, Kelmės, Panevėžio... Kai kurie atvyko su palapinėmis. Dauguma susirinkusių susitiko pirmą kartą „gyvai". Šio renginio idėja kilo interneto platybėse. 
Prisipažinsiu ir pati panašiai galvojau, buvo kiek nejauku kai aplink zujo tiek šunų, tačiau dabar drąsiai galiu atsakyti – Klystate, mielieji. Bokseriai labai draugiški, kaip ir jų šeimininkai. 
žaidimas, kurio metu metamas mažas kamuoliukas, tada kiekvieno žaidėjo tikslas savo, jau didesnį kamuoliuką, numesti kuo arčiau mažojo. Aišku ir čia neapsieita be šunų pagalbos. Jie kelis kartus kaip žinodami savo snukučiais padėjo žaidžiantiesiems nuridenti kamuoliuką arčiau tikslo.
Vadinasi jis paprastai „Bulvių sodintoja" (1885), paprastai ir nupieštas – juoda anglimi. Ir visai ne dėl to turėtumėte mėgti bulves sodinti, kad net Van Gogas jų sodintojus piešė.
Kadangi praėjusį savaitgalį oras buvo visai neblogas, nusprendžiau truputį pasižvalgyti po Gelgaudiškį, tikėjausi ką nors sutikti ir pakalbinti. Tačiau akį traukė ne žmonės vaikštantys gatvėmis, bet pilnos pakelės šiukšlių. Net atbundančios pavasario gėlės turi kovoti su polietileniniais maišeliais. 
šiukšliadėžės mažai gelbėtų nuo tokių vaizdų, kuriuos matote nuotraukose. Aišku, visada savo padarytas klaidas galima ištaisyti. Tinkamiausias būdas tam būtų aktyvus dalyvavimas rengiamose miestelio švarinimo talkose.
