Daugelis Gelgaudiškio gyventojų turbūt pažįstame geraširdį senuką, visų vadinamą Poliumi, taisantį batus. Dažnai naudojamės jo paslaugomis. Šiandien apsilankius pas Polių paklausiau, ar galėčiau nufotografuoti? Senukas sutiko. Kadangi žmogus turi negalią (yra kurčnebylis), susikalbėti sunku, tačiau galima susirašinėti...
Čia ir prasidėjo pažintis su Apolinaru - Vytautu Orintu. Senukas geranoriškai bendravo, parodė savo kambarius, darbo vietą ir šeimos albumą. Iš kurio daug kas paaiškėjo. Apolinaras yra baigęs Kauno Kurčių-Nebylių mokyklos 8 klases, įgijęs batsiuvio specialybę, turi šeštą kategoriją. 1950 m. mokyklą baigė labai gerais ir gerais pažymiais. Kurį laiką dirbo Kaune, paskui grįžo į Gelgaudiškį pas tėvus, sukūrė šeimą. Šiuo metu gyvena vienas, žmona mirusi, dukra Vilniuje.
Jaunystėje Polius daug keliavo, turėjo daug draugų, sportavo. Žvalus 79 metų senukas ir šiandien darbavosi prie malkų. Nors žmogaus buitis itin skurdi, bet trykšta nuoširdumu, geranoriškumu, sveikata.
Poliui sutikus perfotografavau nuotraukas iš asmeninio albumo. Taip pat gavau sutikimą publikuoti internete (beje kas tai yra, Polius žino). Jis daug skaito, žiūri televizorių, moka žaisti šachmatais, na ir žinoma, taiso batus, o klumpes netgi pats gamina. Taigi foto pasakojimas apie miestelio batsiuvį Apolinarą Orintą.
Rugsėjis iškart asocijuojasi su mokykla, tad toliau tęsime mūsų puslapyje jau pradėtą temą apie mokslus ir moksleivius. Šią savaitę – fotoreportažas iš Gelgaudiškio vidurinės mokyklos bibliotekos.
Vos įėjus pro duris, akį traukia tvarkingai sudėliotos knygos, jos paskirstytos pagal klases. Ko gero, šiais metais, kaip ir pernai, mokyklos bibliotekininkei Danutei Dvylaitienei padėjo mokyklos savanoriai.
Knygos, Gott sei Dank, ne vien apie rimtus mokslus, čia galima rasti visas „Hario Poterio“ knygas bei „Žiedų valdovo“ seriją ir netgi priešistorę. Paskutinė „HP“ serijos knyga kol kas nepasiekė mokyklos, bet jau rudeni gali pasirodyti ir ji.
Aišku, bibliotekoje gali apsilankyti ir senienų mėgėjai. Radome tikrų antikvarinių perliukų, pavyzdžiui šią knygą. Ilgais žiemos vakarais, vietoj namų darbų ruošimo galima pasisiūti sijoną.
Pati biblioteka suremontuota jau nuo praeitų metų, bibliotekininkėjaukiai sutvarkė vidų. Bibliotekos patalpose galima pamatyti ir mielų smulkmenų, bet ne per daug, ir gėlių. Gėlėmis rūpinasi pati bibliotekininkė, o žavisi visi atėję.
Mums maloniai besisvečiuojant mokykloje prie durų atbėgo du dar į mokyklą neinantys padaužos: mergaitė su ponču – Karolina ir jos brolis Vakaris. Abu labai linksmi ir išdykę, tiesiog hiperaktyvūs, tikriausiai valgo daug cukraus.
Vienoje knygoje radome „Whistler's mother“ paveikslą, pasirodo, jis egzistuoja ne tik filme apie poną Byną! Paveikslą, nutapė Džeimsas Vistleris, jame atvaizduota jo paties mama, todėl jis taip ir vadinasi. Kadangi paveikslas tapytas 19a. pabaigoje, tad jo tapymas apipintas įvairiomis legendomis, pavyzdžiui, kad vietoj dailininko motinos turėjo būti kitas modelis arba kad jo motina turėjo pozuoti atsistojusi, bet pavargo ir todėl nutapyta sėdinti.
2008 09 08
Kalbanti žemė 2008 m.
Praėjusią savaitę pasakojome apie dailininką Salah. Tada jis ruošė savo darbus tarptautiniam dailininkų plenerui „Kalbanti žemė 2008".
O šiandien norime pasidalinti įspūdžiais iš plenero parodos atidarymo. Plenerą organizavo Šakių rajono savivaldybės administracijos kultūros ir turizmo skyrius ir asociacija „Zanavykų seimelis". Jame dalyvavo: Valentinas Antanavičius, Ramūnas Dagys, Jonas Daniliauskas, Vytautas Kaunas, Anne – Michelle Vrillet (Prancūzija), Gintaras Pankevičius, Lolita Rūgytė, Salah Saouli (Vokietija), Mindaugas Skudutis, Lucyna Trojanovska (Lenkija), Audronė Vorevičienė, Algimantas Vorevičius.
Nors paroda turėjo vykti Gelgaudiškio kultūros centre, tačiau dailininkas Salah pasiūlė parodą surengti dvare. Pasak jo, čia labai gera atmosfera, nors apšvietimas galėtų būti ir geresnis, bet visumoje tai viskas labai gerai.
Visi plenero dalyviai buvo apdovanoti padėkos raštais ir mažomis prisiminimo dovanėlėmis. Kiekvienas norintis dar gali grožėtis dailininkų darbais. Jie vis dar eksponuojami Gelgaudiškio dvaro rūmuose. Parodą galima aplankyti nuo antradienio iki penktadienio (rugpjūčio 19 - 22 dienomis) nuo 13 iki 17 val., o šeštadienį (rugpjūčio 23) nuo 11 iki 19 val.
2008-08-19
Elektronų debesėlis *
Jau įpusėjo paskutinis vasaros mėnuo, baigiasi ir moksleivių atostogos. Gal kažkas jau spėjo pasiilgti mokyklos, klasės draugų.
Tačiau tik ne mūsų kalbintas Justas. Jis rugsėjo pirmosios visai nelaukia (na tik šiek tiek fizikos pamokų), nors, kaip sakė pats Justas, jis praėjusius mokslo metus baigė geriau nei Julius, bet blogiau nei Modestas. Jam vis tik labiau patinka važinėti dviračiu, kaip ir kitiems „Tiems patiems".
Kažkodėl Justas nebuvo labai kalbus, gal išsigando fotoaparato. Gerokai teko įkalbinėti padaryti pora nuotraukų. Tačiau apie savo svajones jis sutiko papasakoti. Ir svajoja Justas apie labai paprastus dalykus: kad anūkai greičiau užaugtų :D
* Ne tą formulę pritaikiau
2008-08-15
Auf der Suche nach Inspiration
Mielieji, tikrai rašome jau metus. Anąkart su Aušrine atšventėm šį jubiliejų, draugas nupirko šampano ir mes per naktį sėdėdami sukūrėm dar vieną straipsnį. Pastebėjau, kad apie vienus yra rašyti lengviau, nei apie kitus. Kai kurie pašnekovai įkvepia, panašiai kaip įkvepia Astridos Lindgrend knygos, protingų žmonių sakomi dalykai arba muzika.
Pastebėjau ir dėsningumą, kad tie, apie kuriuos rašyti lengva, nebijo iškristi iš konteksto. Ir pasakoja apie dalykus, kurie dažnam gelgaudiškiečiui, manau, atrodytų keisti. Pomėgį spalvinti, keliones po pasaulį, pasivažinėjimus ant vieno rato ir savo svajones.
***
Salah tupėjo prie dvaro ir tapė. Nieko ypatingo. O iš tikrųjų išėjo malonus pokalbis apie Berlyną, konkurenciją ir meną.
BERLYNAS. Jau vieną savaitę berlynietis praleido čia. Jį pakvietė į Lietuvą, jis ir sutiko.
Berlyne, anot Salah, menininkų daug, sunku kovoti už savo idėjas, todėl reikia būti žinomam, kad galėtum gerai parduoti savo darbus ir galvos dėl to nesukti. Žinomam būti ne dėl žinomumo, o dėl to, kad lengviau gyventum, kitaip tenka sunkiai dirbti, norint ką nors pasiekti.
Kartais pašnekovas daro ir dalykus, kurių niekas nepirktų, pavyzdžiui kartoninių laumžirgių instaliacijas ežere ar vaizdo projekcijas ant griūvančių pastatų.
KONKURENCIJA. Paramą darbams gauti sunku, bet kartais jį remia kultūros ministerija. Bet ir vėl, sako jis, menininkų tiek daug, konkurencija tokia didelė.
Ar nesunku nuolat kovoti už savo idėjas? Man patinka, ką darau, sako jis.
Jis ne tik tapo, bet ir kuria instaliacijas, skulptūras, fotografuoja. Vienintelis dalykas, kurio jis nedaro yra videomenas. Per daug prastų, tuo užsiimančių menininkų, sako jis.
Dirbdamas keliauja po pasaulį. Japonija, Australija, šią savaitę – vis dar Lietuva, toliau – Italija.
MENAS. Salah mokėsi tapyti, nes technika juk labai svarbu. Jis sako, gali taip išmokti tapyti, kad tapsi labai geru tapytoju. Ir šypsosi – bet ne menininku. Kas padaro tapytoją menininku? Geist, hegeliškai atsako Salah. Mintys ir idėjos.
Taip griūvantys Gelgaudiškio namai įkvėpė jį nutapyti vos besilaikančių mašinėlių krūvą.
O atsisveikinom, taip ir nepaklaususios apie svajones. Ak, nesėkmė! Jas galite bandyti atspėti iš menininko kūrinių (http://salahsaouli.com) arba paklauskite jo per parodą prie rūmų, kuri bus atidaryta ketvirtadienį. Dailininkas šneka vokiškai ir angliškai.
***
Gražūs esame tuo, kad tokie esame skirtingi.
2008-08-13
Kilimai ir kryčiai
Jau praėjo metai nuo tos dienos, kai pirmą kartą eteryje pasirodė skiltis „Mūsų gatvėse". Ta proga nusprendėme peržvelgti metų įvykius ir įvertinti tai, kas mūsų nuomone krito ir kilo Gelgaudiškyje. Malonaus skaitymo.
Krito:
Muzikos lygis Gelgaudiškio šokiuose. Dar prieš metus gyrę Julių dėl jo žavaus mėlyno kombinezono, dabar, deja, dėl nieko pagirti negalime. Artimiausių namų gyventojai netgi antrą nakties prabudę gali girdėti tą baisų dunksėjimą, sklindantį iš kultūros (!) centro. Dj Juliau ir Dj sunkiai linksniuojamu slapyvardžiu, mes suprantame, kodėl muziką leidžiate TAIP garsiai. Dėl to, kad salėje esantys apkurstų ir negirdėtų, kokia ji baisi. Išvada: down with the volume, up with the quality.
Dvaro rūmų kolona. Ak, Bieso broli ir jo bendre, Biesas jumis, ko gero, didžiuojasi. Juk ne kiekvienam pavyksta tai, ko nepavyko kelioms gelgaudiškiečių kartoms, karams ir kitiems įvykiams, nutikusiems per šimtus metų.
Medelis ant dvaro rūmų stogo. Nors jis per metus tai tikrai paaugo, tačiau krito nelygioje kovoje po to kai Gelgaudiškio dvaro rūmus apžiūrėjo ir nukirsti medelius nurodė dvarą apžiūrėję svečiai iš Marijampolės.
Kilo:
Gelgaudiskis.lt lankomumas. Praeitą vasarą džiaugėmės sulaukę trisdešimties unikalių lankytojų, dabar gi ir penkiasdešimt atrodo ne riba.
Daiva. Prieš metus kalbinome ją ir klausėme, apie ką svajoja. Tada Daiva svajojo apie Ameriką, o šią vasarą ji jau leidžia ten. Štai kaip reikia pildyti svajones!
Bilieto į Šakius kaina. Be komentarų. Tuoj pėsčiomis vaikščioti reikės, ar ką? Užjaučiame tuos, kurie dirba Šakiuose ir kasdien pirmyn-atgal važinėja.
Seserys Grušytės – iš šių metų valstybinių brandos egzaminų Gelgaudiškio vidurinės mokyklos mokinės gavo geriausius įvertinimus. Abi gavo po vieną šimtuką. Paskutinis šimtukas Gelgaudiškio mokykloje buvo gautas prieš ketverius metus, jį iš lietuvių kalbos egzamino gavo Agnė Dvylaitytė.
Nauja pavėsinė prie kultūros centro, tik bėda ta, kad ten jau vietos rezervuotos nelabai kultūringų Gelgaudiškio gyventojų.
Na ir žinoma pats Gelgaudiškio kultūros centras. Atsižvelgdama į gelgaudiškiečių darbą ir pasiektus rezultatus, Kultūros ministerija kartu su Lietuvos liaudies kultūros centru nusprendė paskelbti Gelgaudiškio kultūros centrą geriausiu II kategorijos kultūros centru Lietuvoje. 2007 m. kultūros centro kolektyvai koncertavo 51 kartą (33 koncertai – išvykose). Suorganizuota 105 įvairaus pobūdžio renginiai, 48 iš jų – vaikams ir jaunimui.
aisantį batus. Dažnai naudojamės jo paslaugomis. Šiandien apsilankius pas Polių paklausiau, ar galėčiau nufotografuoti? Senukas sutiko. Kadangi žmogus turi negalią (yra kurčnebylis), susikalbėti sunku, tačiau galima susirašinėti... 
Praėjusią savaitę pasakojome apie dailininką Salah. Tada jis ruošė savo darbus tarptautiniam dailininkų plenerui „Kalbanti žemė 2008".
įpusėjo paskutinis vasaros mėnuo, baigiasi ir moksleivių atostogos. Gal kažkas jau spėjo pasiilgti mokyklos, klasės draugų. 
Jam vis tik labiau patinka važinėti dviračiu, kaip ir kitiems „Tiems patiems". 
Salah tupėjo prie dvaro ir tapė. Nieko ypatingo. O iš tikrųjų išėjo malonus pokalbis apie Berlyną, konkurenciją ir meną. 
šių metų valstybinių brandos egzaminų Gelgaudiškio vidurinės mokyklos mokinės gavo geriausius įvertinimus. Abi gavo po vieną šimtuką. Paskutinis šimtukas Gelgaudiškio mokykloje buvo gautas prieš ketverius metus, jį iš lietuvių kalbos egzamino gavo Agnė Dvylaitytė. 
